Buvęs opozicijos lyderis Saulius Skvernelis, šiuo metu einantis Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pareigas, teigia, kad susitarimas būtų efektyviausias tuo atveju, jei jį pasirašytų visos opozicinės Seimo frakcijos.

Jam antrina ir Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas, akcentuodamas, kad jei diskusijos vyktų dėl bendro susitarimo tarp visų penkių šiuo metų Seime esančių opozicinių frakcijų, „darbiečiai“ ryžtųsi persvarstyti ir savo ankstesnę nuostatą į koaliciją neiti kartu su Lietuvos regionų frakcija. Vis dėlto politikai sutaria, kad vilčių, jog artimiausiu metu toks susitarimas būtų pasirašytas, praktiškai nėra.

Savo ruožtu Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas mano, kad opozicinių frakcijų susitarimas nėra prasmingas, jei pagrindinis šios sutarties tikslas yra gauti opozicijos lyderio postą. Politiko teigimu, socialdemokratai pasirašyti tokį susitarimą ryžtųsi nebent tuo atveju, jei opozicinės frakcijos Seime imtųsi iniciatyvos formuoti bendrą darbotvarkę.

S. Skvernelis opozicijos vienijimuisi įžvelgia kliūtį

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas S. Skvernelis teigia, kad šiuo metu su jo vadovaujama frakcija nevyksta jokių diskusijų dėl galimybės pasirašyti bendrą opozicinių frakcijų susitarimą. O ir pats S. Skvernelis teigia kol kas neketinąs imtis iniciatyvos vienyti opoziciją.

Buvęs opozicijos lyderis mano, kad valdantiesiems oponuojančios frakcijos daugeliu klausimu geba suderinti bendrą poziciją. Tačiau, pasak jo, bendras susitarimas formalizuojant opozicijos veiklą Seimo mažumos darbą padarytų veiksmingesnį.

„Mes tikrai jas derinamės, kur įmanoma susiderinti, susitinkame frakcijų formatu, turime tokį neformalizuotą pasitarimą kiekvieną antradienį rytais, tai tuos bendrus dalykus bandoma suderinti, kurie yra suderinami. (...) Bet tas formalus buvimas būtų, aišku, veiksmingiau, kadangi būtų galbūt toks apibendrintas, vieningas balsas“, – Eltai teigė S. Skvernelis.

Pats S. Skvernelis tikina, kad jo vadovaujama frakcija neturi išankstinių nuostatų ir galėtų eiti į koaliciją su visomis opozicinėmis Seimo frakcijomis. Tačiau pripažįsta, kad tam tikra kliūtimi gali tapti dar vis tvyrančios tam tikros įtampos tarp jo vadovaujamos frakcijos ir LVŽS lyderio Ramūno Karbauskio.

„Mes matome, kokia yra realybė: „darbiečiai“ su regionais neis, socdemų yra atskira pozicija. Turbūt su „valstiečių“ frakcija mes tikrai Seime dirbame normaliai, kolegiškai ir korektiškai, bet yra žmonės, kurie tą frakciją valdo ne iš Seimo, tai jų pozicijos žinote, kokios yra. Todėl turbūt irgi būtų sunku“, – pripažino jis.

Mes matome, kokia yra realybė: „darbiečiai“ su regionais neis, socdemų yra atskira pozicija.

Opozicija formaliai suvienyta galėtų būti, jeigu opozicinį koalicinį susitarimą pasirašytų frakcijos, bendrai turinčios daugiau nei pusę mažumoje esančių Seimo narių. Tokiu atveju opozicija turėtų galimybę išsirinkti savo lyderį, kuris gautų vietą ir Seimo valdyboje.

S. Skvernelis teigia, kad opozicinis susitarimas būtų prasmingiausias tuomet, jei jį pasirašytų visos opozicinės frakcijos. Visgi politikas mano, kad vieningas opozicinis susitarimas šiuo metu yra sunkiai įmanomas.

„Manau, kad jeigu būtų suvienyta visa opozicija, tai būtų tikrai gerokai sunkiau valdantiesiems ir gerokai būtų lengviau tą opozicijos balsą perteikti. Bet šiandieną galbūt sunkiai tikėtina matant atskirų frakcijų pareiškimus, kaip ocdemų“ arba žmonių, kurie nėra Seime, nėra didžiojoje politikoje, yra niekas, bet valdo partijas. Tai jų pozicijos irgi yra tokios skirtingos“, – pripažino jis.

Svarstytų koaliciją sudaryti ir su Lietuvos regionų frakcija

Savo ruožtu Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas V. Fiodorovas teigia, kad neoficialios kalbos tarp opozicinių frakcijų dėl poreikio vienytis vyksta nuolatos. Tačiau konkrečios iniciatyvos, pasak jo, šiuo metu nėra.

Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas, M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Darbo partijos frakcijos seniūnas sutinka su S. Skverneliu, kad opozicijai dėl svarbiausių klausimų paprastai pavyksta surasti bendrą poziciją ir be formalių sutarimų. Tačiau V. Fiodorovas mano, kad susivienijusi, bendrą lyderį išsirinkusi opozicija būtų matomesnė, taip pat lengviau taptų ieškoti susitarimo ir tam tikrais jautresniais klausimais.

„Aišku, esant opozicijos lyderiui, rotuojant opozicijos lyderį, manau, kad opozicijai būtų kur kas lengviau dirbti, būtų galbūt stipresnė opozicija. Šiuo metu ne visais klausimais turime sutarimą, tai ir padeda valdantiesiems buldozeriu stumti savo klausimus“, – Eltai sakė V. Fiodorovas.

Tačiau V. Fiodorovas pabrėžia, kad opozicijos susitarimas būtų prasmingas tik tuo atveju, jeigu jį pasirašytų visos opozicinės frakcijos. Tokiu atveju, pasak jo, „darbiečiai“ galimai pakeistų ir savo anksčiau išsakytą nuostatą į koaliciją neiti su Lietuvos regionų frakcija Seime.

Aišku, esant opozicijos lyderiui, rotuojant opozicijos lyderį, manau, kad opozicijai būtų kur kas lengviau dirbti, būtų galbūt stipresnė opozicija.

„Mes irgi diskutavome dėl Lietuvos regionų frakcijos, dėl tos dalies, kuri mūsų partiją yra palikę su visokiomis vienokiomis ar kitokiomis istorijomis. Partijoje buvo diskusija, pasakėme, kad negalėtume dirbti tokiu formatu“, – priminė V. Fiodorovas.

„Bet aš manau, kad mes rastume daugiau pliusų, jeigu būtų kalbama, kad visi dalyvauja, įskaitant ir Lietuvos regionų frakciją, nes tada būtų penkios ir daugiau pusių. Kai nėra bendro sutarimo, tada prasideda išskaičiavimas, kas su kuo nori dalyvauti ir kas su kuo nenori dalyvauti“, – teigė jis.

Kalba apie bendrą darbotvarkę

Poreikį opozicijai vienytis skeptiškiau vertina Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas G. Paluckas. Politikas akcentuoja, kad socialdemokratai nemato prasmės jungtis į jokius koalicinius darinius vien tik dėl to, kad kažkuri susitarimą pasirašiusi frakcija gautų opozicijos lyderio postą.

G. Palucko nuomone, valdantiesiems oponuojančių partijų susitarimas būtų prasmingas tik tuo atveju, jeigu opozicijai pavyktų suderinti bendrą darbotvarkę. Kol kas, pasak jo, iniciatyvos šio darbo imtis opozicinės frakcijos nerodo.

„Opozicija yra pakankamai susivienijusi, taip parodė ne kartą, bet yra pakankamai skirtinga, nes neturi bendros darbotvarkės. Tai jau kiek buvo kalbų, aš tą patį sakiau visiems partneriams opozicijoje: dėkite savo programą ir tada galėsime pasišnekėti. Man neįdomu, kam čia antpečius padalinti, visiškai nedomina šitas žaidimas“, – Eltai sakė G. Paluckas.

Opozicija yra pakankamai susivienijusi, taip parodė ne kartą, bet yra pakankamai skirtinga, nes neturi bendros darbotvarkės.

Politikas teigia, kad tuo atveju, jei opozicinės frakcijos socialdemokratams derinimui pateiktų bendrą politinę darbotvarkę, jo vadovaujama frakcija Seime apsvarstytų galimybę jungtis.

„Mes pirmiausiai į partiją grįžtume ir pasišnekėtume, nes tai buvo partinis sprendimas ir jis irgi turi būti pakeistas. O tada jau ir frakcijoje šnekėtume, bet frakcija savo nuomonę partijos vadovybei taip pat išsakytų, jeigu matytume prasmę“, – sakė jis.

Opozicijos lyderis, pasak G. Palucko, reikalingas būtent tam, kad suvienytų visas opozicines frakcijas aplink kažkokį darbą, projektą ar idėją.

„Tai yra simbolinė figūra, kuri įgarsintų, išsakytų kažkokią poziciją, kurią užima visa opozicija, tam, kad būtų kažkoks darbas padarytas. Jeigu viso to nėra, tai nėra prasmės kalbėti. Tai yra tiesiog tuščias kėdžių stumdymas tam, kad kažkas gautų priedą prie algos, kažkas kažkur pabūtų. Tai tuščias veikimas, nėra laiko tam“, – sakė LSDP frakcijos seniūnas.

ELTA primena, kad 2021 metų Seimo pavasario sesijoje buvo pasirašytas opozicinis susitarimas tarp LVŽS ir Darbo partijos frakcijų Seime. Opozicijos lyderiu vienai sesijai buvo išrinktas S. Skvernelis. Visgi pastarųjų metų rugsėjį S. Skvernelis priėmė sprendimą išstoti iš LVŽS frakcijos ir su bendražygiais įkurti Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“. Su „valstiečių“ frakcijos skilimu žlugo ir koalicinė sutartis tarp LVŽS ir Darbo frakcijų.