Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen pažymi, kad pavasario sesijos darbotvarkę, be abejo, stipriai koreguoja Putino pradėtas karas Ukrainoje. „Todėl pirmiausia teks priimti neatidėliotinus sprendimus, susijusius su pagalba Ukrainai ir karo pabėgėliais. Skirdami reikiamą finansavimą, stiprinsime Lietuvos nacionalinį saugumą ir gynybą, teks efektyviai valdyti krizes ir jų poveikį, kad įgyvendintume Lietuvai svarbias socialines, sveikatos apsaugos, švietimo, ekonomines ir kitas reformas“, – tvirtina Seimo vadovė.

V. Čmilytės-Nielsen įsitikinimu, šią sesiją taip pat privalome suskubti dėl tiesioginių merų rinkimų, siūlymo iki 21 metų mažinti Seimo nariams taikomą amžiaus cenzą ir kitų Konstitucijos pakeitimų.

„Ir, žinoma, grąžinti Lietuvos gyventojams žmogaus teisių užtikrinimo „skolas“. Turiu omenyje Partnerystės ir Tautinių mažumų įstatymų projektus, kurie, be jokios abejonės, sukels daug diskusijų, bet dėl kurių privalome apsispręsti ir patvirtinti, kad esame vakarietiška, liberalios demokratijos šalis. Tikiu, kad pavasario sesijoje šie ir daug kitų pakeitimų bus priimti“, – pabrėžia Seimo pirmininkė.

Pavasario sesijos darbų programos projekte – beveik 550 teisės aktų projektų (be lydimųjų). Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 121, prezidentas Gitanas Nausėda – 7, Seimo nariai (frakcijos) – 345 teisės aktų projektus. Dalis į darbų programą įrašytų projektų jau yra pateikti ankstesnėse sesijose ir bus tęsiamas tolesnis jų svarstymas.

Ir, žinoma, grąžinti Lietuvos gyventojams žmogaus teisių užtikrinimo „skolas“. Turiu omenyje Partnerystės ir Tautinių mažumų įstatymų projektus, kurie, be jokios abejonės, sukels daug diskusijų.

Kaip praneša Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuras, tarp svarbiausių sesijos darbų – krašto gynybos ir nacionalinio saugumo klausimai, valstybės tarnybos reforma, žaliosios darbotvarkės įtvirtinimas, socialinės ir sveikatos apsaugos sričių pokyčiai, žemės valdymo pertvarkymas.

Pavasario sesijos metu Seimas išklausys prezidento metinį pranešimą, bus pateikta Vyriausybės 2021 m. veiklos ataskaita.

Tarp prioritetų – nacionalinio saugumo klausimai

„Agresorei Rusijai vykdant karą prieš Ukrainą Lietuvos valios priešintis ir tam reikalingų išteklių bei gebėjimų sutelkimas bus svarbiausias 2022 m. Seimo pavasario sesijos klausimas“, − pabrėžiama pavasario sesijos darbų programoje.

Seimas jau per pirmąjį sesijos posėdį planuoja apsispręsti dėl nepaprastosios padėties šalyje pratęsimo, valstybės rezervo formavimo Lietuvos valstybei mažiausiomis sąnaudomis užtikrinimo, Seimo rezoliucijos „Dėl šalies kandidatės statuso suteikimo Ukrainai ir visateisės Ukrainos narystės Europos Sąjungoje“ projekto.

Sesijoje ketinama tobulinti bendro ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymo teisinį reglamentavimą. Planuojama patvirtinti Nacionalinę darbotvarkę „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“, tikslinti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos reglamentavimą, tobulinti energetikos sektoriaus veiklą, nustatyti specialiųjų atsargų saugojimo sąlygas, gerinti karo tarnybos atlikimo sąlygas ir kt.

G. Nausėda teiks projektus dėl teismų veiklos

Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuras informuoja, kad šioje pavasario sesijoje prezidentas Gitanas Nausėda siūlo svarstyti ir priimti įstatymus, kuriais numatomi sisteminiai pokyčiai teismų veiklos srityje, papildomos pajamų nelygybės ir socialinės atskirties mažinimo priemonės.

Šalies vadovas taip pat siūlo pokyčius mokslo ir studijų srityje: sudaryti geresnes perėjimo iš vienos švietimo grandies į kitą ir mokymosi visą gyvenimą sąlygas, panaikinti neįgaliųjų sportininkų diskriminaciją vertinant jų pasiekimus, suteikti daugiau finansinio savarankiškumo savivaldybėms ir numatyti išsamesnius sprendimų poveikio aplinkai vertinimo reikalavimus.

Darbų programoje – aktualūs socialinės apsaugos srities pokyčiai

Pavasario sesijoje planuojama peržiūrėti valstybinio socialinio draudimo įmokų ir gyventojų pajamų mokesčio dydžius, užtikrinti spartesnį bedarbių sugrąžinimą į darbo rinką ir skatinti asmenų su negalia dalyvavimą atviroje darbo rinkoje, sudaryti prielaidas įtvirtinti neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas, lankstesnes darbo sąlygos auginantiems vaikus.

Į Seimo darbotvarkę numatoma įtraukti projektą, susijusį su pridėtinės vertės mokesčio už šilumos energiją ir karštą vandenį laikinu dengimu iš valstybės biudžeto.

Seimas toliau tęs svarstymą dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje sistemos pertvarkos, kuria siekiama įtvirtinti naujas apsaugos priemones.

Vyriausybė teiks Seimui mokesčių įstatymų pakeitimus

Vyriausybė siūlo į pavasario sesijos darbų programą įtraukti mokesčių įstatymų pakeitimus. Numatoma motorinių transporto priemonių registracijos mokestį keisti transporto priemonių taršos mokesčiu. Mokesčių įstatymų pakeitimų projektų paketas įteisins neterminuotų lengvatų peržiūrą, savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimą.

Dėl trijų Konstitucijos pataisų – galutinis balsavimas

Sesijos darbų programoje įtraukti trys projektai dėl Konstitucijos pataisų priėmimo, kuriomis siekiama sudaryti konstitucinį pagrindą tiesioginiams savivaldybių merų rinkimams, panaikinti nuolatinį apribojimą būti renkamam Seimo nariu ar užimti kitas Konstitucijoje nurodytas pareigas po konstitucinės sankcijos pritaikymo bei leisti Seimo nariais rinkti asmenis, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 21 metų. Dėl šių pakeitimų Seimui liko tik galutiniai balsavimai.

Sesijos metu parlamentui numatoma pateikti Rinkimų kodekso ir lydimųjų teisės aktų pataisas, taip pat Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus, kuriais bus apibrėžtas mero statusas, jo santykiai su savivaldybės taryba.

Pagal Seimo valdybos patvirtintą posėdžių grafiką sesijos metu, nuo kovo 10 d. iki birželio 30 d., planuojama surengti daugiau kaip 50 posėdžių. Iš jų 4 bus skirti opozicinių frakcijų darbotvarkėms. Kaip numatyta Seimo statute, Seimo posėdžiai vyks antradieniais ir ketvirtadieniais.

Seimas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 d. ir baigiasi birželio 30 d., rudens sesija prasideda rugsėjo 10 d. ir baigiasi gruodžio 23 d. Seimo nariai į eilines sesijas renkasi be atskiro kvietimo.