„Kol kas mes to atsakymo neturime, bet suprantame, kad, matyt, esminė kliūtis (...) yra Taivano atstovybės pavadinimas“, – žurnalistams trečiadienį teigė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.

Pasak politiko, Lietuvos Užsienio reikalų ministerija kreipėsi į dalies kitų šalių ministerijas prašydama, jog jų atstovybės suteiktų konsulines paslaugas Kinijoje.

„Techniniame lygmenyje yra dirbama dėl to diplomatinio atstovavimo, tačiau nauja šiam kontekste, kad Užsienio reikalų ministerija suaktyvino veiklą (kreipdamasi – BNS) į kai kurias užsienio valstybes, kad aptarnautų mūsų piliečius konsuliniais klausimais, tai yra dėl vizų išdavimo ar konsulinės pagalbos, kadangi toks poreikis yra ir iš Lietuvos piliečių pusės, ir taip pat iš Kinijos piliečių pusės“, – sakė jis.

R. Motuzas taip pat tikino, jog neišvengiamai reikės grįžti prie santykių su Pekinu normalizavimo dėl šios šalies ekonomikos įtakos, taip pat spaudimo iš Lietuvos verslo, kurie norėtų pasikviesti Kinijos atstovus, tačiau to negali padaryti dėl diplomatinio atstovavimo nebuvimo.

Konsulinė pagalba, pasak komiteto pirmininko, yra reikalinga ir dviem Kinijos kalėjimuose kalintiems Lietuvos piliečiams.

BNS skelbė, kad pastaruosius kelerius metus Vilnius ir Pekinas nesutaria, kaip atkurti diplomatinį atstovavimą abiejose šalyse.

Birželį tuometinis premjeras G. Paluckas užsiminė, jog Kinijai yra pateiktas pasiūlymas dėl atstovavimo normalizavimo, tačiau jo nedetalizavo.

Tiesa, ekspremjeras tvirtino, kad jame nėra numatytas 2021-aisiais rudenį Lietuvoje atidarytos Taivaniečių atstovybės pavadinimo keitimas, būtent ir sukėlęs Pekino ir Vilniaus ginčą. Tą patikino ir jį pakeitusi ministrė pirmininkė Inga Ruginienė.

Rugsėjį ji BNS žadėjo paspausti Kiniją pateikti atsakymą.

I. Ruginienės vadovaujamos Vyriausybės programoje buvo sušvelninta retorika Kinijos atžvilgiu bei deklaruojamas siekis normalizuoti diplomatinį atstovavimą su šia valstybe.

Seimo Užsienio reikalų komitete, be kita ko, už uždarų durų aptartas Lietuvos be Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono strategijos įgyvendinimas.

R. Motuzas sako, jog Lietuvai pavyko padidinti įtaką regione. Anot politiko, buvo praplėstas diplomatinis atstovavimas, paskirti nauji diplomatai ir prekybos atašė.