„Dialogo durys visada atviros, o Kinija yra pasirengusi stiprinti bendravimą ir mainus su Lietuva pagarbos ir bendro požiūrio pagrindu bei ieškoti būdų įveikti dabartinę situaciją gerbiant „vienos Kinijos“ principą“, – rašoma žiniasklaidai išplatintame Kinijos misijos Europos Sąjungoje patarėjos Fang Mei komentare.

„Neprarandame pasitikėjimo Kinijos ir Lietuvos santykiais ir nuoširdžiai tikimės, kad jie vėl sugrįš į įprastas vėžes“, – teigiama jame.

Kinija savo komentarą paskelbė likus kelioms dienoms iki Europos Komisijai priimant sprendimą, ar tęsti bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl ekonominės prievartos prieš Lietuvą.

Tuo metu naujoji Lietuvos Vyriausybė yra skelbusi apie ketinimus atkurti diplomatinį atstovavimą su Pekinu, bet pabrėžė nedarysianti politinių nuolaidų.

Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo 2021 metais Vilniuje atidarius Taivaniečių atstovybę, nuo tada Pekinas šalyje sumažino diplomatinį atstovavimą ir, anot šalies pareigūnų, ėmėsi prekybos ribojimų.

Lietuvių ir anglų kalba Taipėjaus atstovybė Vilniuje pavadinta „Taivaniečių“, o kinų kalba pavadinime naudojamas „Taivano“ vardas.

Remiantis lietuvišku posakiu, po lietaus ir vėl spindi saulė.

Pekinas, kuris teigia, kad savivaldus Taivanas yra jo teritorijos dalis, apkaltino Vilnių „rimtai pažeidžiant vienos Kinijos principą“.

Pasak Fang Mei, ne Kinijos valdžia ėmėsi prekybos ribojimų, o šalies įmonės.

„Ankstesnės Lietuvos vyriausybės klaidingi veiksmai Taivano klausimu rimtai įžeidė Kinijos žmonių jausmus, todėl daugelis Kinijos įmonių savarankiškai peržiūrėjo savo veiklą Lietuvoje, – teigia diplomatė. – Tai yra natūrali rinkos reakcija, o ne vadinamieji „ekonominiai apribojimai“.“

Dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Europos Komisija yra inicijavusi bylą PPO. Vis tik šiuo metu ji yra sustabdyta ir jei iki savaitės pabaigos nebus atnaujinta, byla bus laikoma nutraukta.

Kol kas Komisija dar nėra priėmusi sprendimo, kaip elgtis, tačiau naujienų agentūra „Bloomberg“ skelbia, jog Briuselis svarsto šią bylą nutraukti.

Prezidentas Gitanas Nausėda bylą ragina tęsti.

Kinijos diplomatė taip pat atmeta Vakarų šalių politikų kritiką dėl Pekino santykių su Rusija, šiai tęsiant karą Ukrainoje.

„Taip pat teigiama, kad Kinija rėmė Rusiją Ukrainos krizėje. Tai neatitinka tikrovės. Kinija yra tiek Rusijos, tiek Ukrainos draugė ir neparėmė nė vienos pusės. Nesėdėjome rankų sudėję, nepylėme žibalo į ugnį ir nesiekėme naudos sau. Priešingai, Kinija skatino derybas“, – teigė ji.

Nuo 2022-ųjų vasario, kai V. Putinas pradėjo plataus masto invaziją į kaimyninę Ukrainą, Kinija, priešingai nei Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų šalys, stengėsi save vaizduoti kaip neutralią šalį.

Tačiau ji tebėra artima Rusijos politinė ir ekonominė partnerė, todėl kai kurios NATO narės vadina Pekiną karo, kurio kinai niekada nepasmerkė, įgalintoju.

Abu prezidentus sieja stiprus asmeninis ryšys: Xi Jinpingas rusų prezidentą vadina savo „geriausiu draugu“, o V. Putinas Xi Jinpingą – patikimu partneriu.

Apibendrindama savo poziciją, Fang Mei teigė, kad Lietuvos ir Kinijos santykių atkūrimas yra bendras siekis.

„Remiantis lietuvišku posakiu, po lietaus ir vėl spindi saulė“, – rašė diplomatė.