Politika – rimtas darbas, o stresą kiekvienas savaip malšina.

„Daug darbų, grįžti vakare. Tokią turiu savybę, kuri nėra gera. Per visą dieną galiu laikytis, o grįžti namo, tada atsipalaiduoji ir atsidarai šaldytuvą“, – pasakojo konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.

„Kartais juokauju, kad gero charakterio vyrai mėgsta saldumynus, tai juos labai mėgstu“, – teigė Seimo narys Saulius Čaplinskas.

Tam reikia nemažai valios ir pastangų.

„Susiimdavau į rankas, esu numetęs ir 25 kilogramus per kelis mėnesius, kartu sportavau ir visa kita“, – sakė L. Kasčiūnas.

A. Ufarto / ELTOS nuotr.

„Aušrietis“ Karolis Neimantas sugalvojo, kaip palengvinti dalią ne tik politikams, bet ir visiems kitiems.

Siūlo neleisti reklamuoti greito ar nesveiko maisto. Tokias pataisas ketvirtadienį teiks Seime.

„Mano projektas apima reklamos ribojimą nuo 7 iki 21 valandos“, – aiškino K. Neimantas.

„Ne, manau, kad su tais draudimais reikėtų jau truputėlį pabaigti“, – tikino L. Kasčiūnas.

Reklama būtų galima tik 100 metrų spinduliu aplink pardavimo vietą.

„Nesveiko maisto vartojimas kelia tiesioginę riziką mums kaip asmenybėms per sveikatos prizmę“, – tvirtino K. Neimantas.

„Visada anksčiau judėdavome, dabar visi sėdime, „Barborą“ išsikviečiame, ir atveža maistą į namus. Netgi į parduotuvę nebenueiname“, – teigė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė.

„Sveikintinos visos iniciatyvos, kurios skatina gyventi sveikiau, vartoti sveikus produktus ir būti sveikesniam. Bet manau, kad tai reikėtų daryti ne per draudimus“, – samprotavo „Candy Pop“ įkūrėjas Dovydas Juškys.

Verslas, sėkmingai Lietuvoje prekiaujantis užkandžiais ir saldumynais iš viso pasaulio, – sutrikęs.

„Kam tai būtų taikoma? Kalbame apie cukrų, o jis yra tiek duonoje, tiek sultyse“, – sakė D. Juškys.

„Tai yra iliustracinis nekokybiško teisės akto pavyzdys“, – tvirtino Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonidas Marcinkevičius.

Taigi nori uždrausti, tik iki galo neaišku ką.

„Taip, mes, kaip Lietuva, neturime nusimatę, kas tai yra nesveikas maistas, ir iš esmės tai yra atspirtis, nuo ko ir turėtume pradėti“, – aiškino K. Neimantas.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Neva Vyriausybė tuo turėtų apsiimti.

„Tai priklausytų nuo biurokratų supratimo, o ne nuo paties vartotojo apsisprendimo, kas man yra tinkamas produktas“, – kalbėjo L. Marcinkevičius.

Dar įdomiau, kad K. Neimanto žmona turi vieno kebabų tinklo Lietuvoje akcijų, apie kurias anksčiau viešai užsiminė prezidentas Gitanas Nausėda.

„Viskas priklauso nuo sudėties ir tai tik parodo, iš esmės, kad mano projektas nėra interesuotas į kažkokias asmenines naudas“, – tikino K. Neimantas.

„Aišku, vienareikšmiškai dabar nepasakysiu, bet, žiūrint iš to, kokie vaikai mūsų auga ir kokia yra maisto vartojimo kultūra, tai gal turėtume pradėti apie tai galvoti“, – samprotavo L. Šukytė-Korsakė.

Pagal tai, kiek valstybė kišasi į žmogaus kasdienybę, Lietuva – lyderė Europos Sąjungoje.

„Ribojimu, auklėjimu žmonių per įstatymus, pavyzdžiui, dėl įvairių vadinamų nesveikų produktų, medžiagų vartojimo ir taip toliau“, – aiškino L. Marcinkevičius.

„Tai pasiektų ne tik pardavėjus, bet, manau, visą grandinę – nuo mažųjų gamintojų iki tos pačios žiniasklaidos“, – tvirtino „Candy Pop“ įkūrėjas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Galima priimti įstatymą, apskritai draudžiantį nesveikai gyventi. Bet ar nuo to visi bus sveikesni?

„Jeigu tai situacijos nesprendžia, tai, vadinasi, papildomi ribojimai irgi jos neišspręs, nes visgi labiau priklauso nuo žmonių savimonės“, – teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas.

O atbula ranka parengti įstatymai tik trukdys verslo plėtrai.

„Pradžioje, kaip mažas verslas, naudojome tik socialines medijas, dabar gal truputį plačiau reklamuojamės, bet šiame versle yra būtina būti matomu. Tikrai neužtenka vien tik gero produkto, kad jis būtų lentynoje“, – aiškino „Candy Pop“ įkūrėjas.

Mitybos ekspertai irgi skeptiški – siūlo ne ieškoti baubų, o daugiau kalbėti apie tai, ką, kiek ir kada valgyti.