Praėjusią savaitę pasibaigusioje Seimo pavasario sesijoje priimta daugiau kaip 400 teisės aktų.

Gaila, kad viešoje erdvėje stinga diskusijų apie juos, o visuomenė dažnai nespėja pateikti savo pasiūlymų, nes stokoja informacijos, kokie projektai rengiami, kada jie svarstomi ir kokie priimami. Jaučiu pareigą rinkėjams ne tik skaityti įstatymų projektus, kad suprasčiau jų esmę, kodėl ir už ką balsuoju Seime, bet ir žiniasklaidoje arba savo paskyroje „Facebook“ informuoti apie, mano manymu, aktualiausius teisės aktus.

Individualus konstitucinis skundas

Piliečiams nuo rugsėjo 1 d. atsiranda galimybė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), jeigu jo konstitucinės teisės buvo pažeistos. Tam numatytos trys būtinos sąlygos: jeigu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves; asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis gynybos priemonėmis ir yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas; nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.

Jei KT nutartų, kad kad teisės aktai, dėl kurių asmuo kreipėsi, prieštarauja Konstitucijai, tai būtų pagrindas atnaujinti teisminį procesą.

Individualaus konstitucinio skundo institutą turi dauguma ES valstybių.

Žala be mediko kaltės

Seime patvirtinome naują žalos atlyginimo pacientui tvarką, kuri vadinama istoriniu lūžiu mūsų sveikatos sistemoje. Apginti savo teises pacientams bus greičiau ir paprasčiau, o medikus ji skatins nebijoti atskleisti įvykusias klaidas.

Iki šiol, norint gauti žalos atlyginimą, reikėjo praeiti kryžiaus kelius renkant mediko kaltės įrodymus. Procesai teismuose tęsdavosi iki 4 metų, o pacientams padaryta žala neretai ir likdavo neatlyginta. Draudimo įmonės patenkindavo vidutiniškai tik apie 11 proc. atvejų, o speciali komisija nustatydavo žalą apie 18 proc. atvejų. Grėsmė prarasti licenciją skatino vadinamąją gynybinę mediciną, kai gydytojas labiausiai siekia užsitikrinti savo paties saugumą už galimas diagnozės ir gydymo klaidas (86,3 proc. gydytojų siunčia pacientą pas kitus specialistus ne dėl to, kad to tikrai reikia, bet tik tam, kad apsisaugotų nuo galimo teisinio persekiojimo; 60,7 proc. gydytojų tais pačiais sumetimais skiria nereikalingus papildomus tyrimus; 66,6 proc. vengia rizikingų pacientų).

Komisija sprendimą priims nevertindama, ar yra ją padariusio mediko kaltė, ar ne. Apie piktnaudžiavimus ir milijonines sumas nereiktų „svajoti“ – bus nustatyti aiškūs atlygintinos žalos dydžiai.

Naujoji tvarka įsigalios nuo 2020 m.

Socialiai jautrūs pokyčiai

Seime po pateikimo pritarėme Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms, kurios padidintų socialiai bene jautriausių – neįgaliųjų asmenų darbo pajamas.

Šiuo metu šiems žmonėms yra taikomi fiksuoti, nuo pajamų lygio nepriklausantys neapmokestinamieji pajamų dydžiai (šiemet tai yra 308 eurai ir 353 eurai).

Jau nuo 2020 m. asmenims, kuriems nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis, taikomas mėnesio NPD būtų 645 eurai; kuriems nustatytas 30–55 proc. darbingumo lygis, NPD būtų 600 eurų.

Tokia pataisa kas mėnesį padidintų asmeniui pajamas „į rankas“ 58,4 eurais palyginti su 2019 m.

Daug diskusijų sukėlęs Socialinių įmonių įstatymo projektas atidėtas rudens sesijai. Jame numatoma, kad subsidija didelę negalią turinčių žmonių darbo užmokesčiui būtų mokama neterminuotai, o vadinamosios „trečiosios” neįgalumo grupės žmonėms – pusmetį arba vienerius metus. Trys ketvirtadaliai uždirbamo pelno turėtų būti skiriama socialiniams tikslams.

Paramą jaunoms šeimoms pirmajam būstui regionuose nuo šių metų liepos gali teikti ne tik valstybė, bet ir savivaldybės bei verslo įmonės. Bendra paramos dalis gali sudaryti iki 50 proc. būsto vertės.

Pradinukų tėvams suteikta galimybė 14 kalendorinių dienų gauti išmokas vaiko priežiūrai uždarius mokyklas dėl karantino.

Pagal naujas Darbo kodekso nuostatas darbdaviai bus įpareigoti darbo skelbimuose nurodyti siūlomą darbo užmokestį.

Tremtinių statusas bus pripažįstamas ir tremtyje gimusiems asmenims.

Įteisintas užsienyje gyvenančių lietuvių perkėlimas esant poreikiui (pvz., ištikus humanitarinei krizei) į Lietuvą, apibrėžta Jungtinės Karalystės ir Lietuvos piliečių teisinė padėtis po JK išstojimo iš ES be susitarimo.

Regioninei ir kultūrinei žiniasklaidai – daugiau lėšų

2016 m. Seimo rinkimuose naujas paramos žiniasklaidai modelis buvo vienas iš mano programinių siūlymų. Šios idėjos rado atgarsį Seime. Nuo šių metų sausio 1 d. PVM tarifas spaudai sumažintas iki 5 proc., o dabar parengtas naujas paramos žiniasklaidai modelis – Žiniasklaidos rėmimo fondas.

Fondo valdymas ir sprendimų priėmimas atsiejamas nuo politinės valdžios įtakos, o Žiniasklaidos rėmimo fondo biudžetas 2021 m. būtų didinamas dvigubai, iki 5,4 mln. eurų. Regioninei žiniasklaidai numatoma skirti ne mažiau kaip 35 proc. lėšų, kultūrinei žiniasklaidai – ne mažiau kaip 25 proc. Dar ieškoma teisinio sprendimo konsultuojantis su Europos Komisija, kad kultūriniam leidiniui per trejus metus būtų galima skirti 500 tūkstančių eurų paramos, netaikant 200 tūkstančių eurų ribos.

Projektas dar bus svarstomas toliau.

Kas numatoma koalicijos sutartyje

Kova su korupcija, savivaldos galių stiprinimas, švietimo ir sveikatos apsaugos pertvarka ir kt. – be visų šių darbų, koalicijos sutartyje numatyta:

* didinti socialinei politikai skirtas išlaidas (santykyje su BVP), per 5 metus pasiekiant Europos šalių vidurkį (tai maždaug nuo 12 proc. iki 19 proc., arba keliais milijardais eurų daugiau);

* įvesti nemokamas bakalauro studijas nuo 2020 m.;

* senjorams nuo 75 metų 100 proc. kompensuoti būtiniausius vaistus;

* įvesti nemokamą vaikų maitinimą: nuo 2020 m. sausio 1 d. priešmokyklinio amžiaus vaikams, o nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. ir pirmokams, kasmet didinant nemokamai maitinamų pradinukų skaičių;

* vidutinis darbo užmokestis 2020 m. – 1380 eurų iki mokesčių;

* vaiko pinigai nuo 2020 m. sausio – 70 eurų, daugiavaikėms ir sunkiau gyvenančioms šeimoms – dar 30 eurų priedas kiekvienam vaikui;

* nuo 2020 m. padidinti vienkartinę išmoką besilaukiančioms moterims nuo 76 iki 250 eurų;

* padidinti gyventojų pajamų mokesčių progresyvumą.