Tai leido premjerui laikyti save nepralaimėjusiu, konservatoriams – pademonstruoti, kad be jų vyriausybės vadovas neišgyvens, o eiliniams tautiečiams parodyti, kad čia jiems, o ne socialdemokratams „pirmiausia žmogus“. Ir tik socdemai liko, pasak jų vadovo Gintauto Palucko, „prie lovos, į kurią reikia gultis trise“.

Ir nors G. Paluckas griežtai patikino, kad socdemams tai nepriimtina, partija atvėsino jo įkarštį ir dabar jau tik rudenį esą bus apsispręsta, ar lova bus dalijamasi taip, kaip norės valstiečiai žalieji, o socdemai taikysis su tuo, ar ieškosis kitos lovos. Na, teisybės dėlei verta prisiminti ir dar vieną detalę – šito politinio turgaus įkarštyje konservatoriai atsisakė savo principinės nuostatos, deklaruotos iškart po rinkimų – su valstiečiais žaliaisiais jie derėsis tik tuomet, kai šie neturės jokių reikalų su socialdemokratais.

S. Skvernelio Vyriausybės siūlymu lengvatinis 9 procentų šildymo tarifas panaikintas nuo birželio. Premjeras  karštai tikino, kad lengvatą būtina naikinti, esą, ji socialiai nesąžininga, nes naudojasi visi, ne vien skurstantys, be to ji taikoma tik centralizuotai tiekiamam šildymui. Finansų ministerija parengė bei pats ministras pristatė, esą, sąžiningą kompensavimo tvarką, pagal kurią pašalpą gaunančiųjų ratas turėjo plėstis bent jau dviem šimtais tūkstančių gyventojų.

Po pralaimėtų rinkimų staiga socialiai atsakingi tapę koalicijos partneriai socialdemokratai ir naujasis lyderis G. Paluckas pasiūlė visam laikui nustatyti lengvatą šildymui. S. Skvernelis tai pavadino akibrokštu. Tačiau vos po pusantro mėnesio nuo lengvatos įsigaliojimo S. Skvernelis su opoziciniais konservatoriais, mainais už palaikymą dėl urėdijų reformos, net raštu įsipareigojo – nuo rudens lengvata grąžinama. Viešųjų ryšių konsultantas Arijus Katauskas sako, nuomonę keisti teko dėl to, kad ir valstiečiai žalieji, bet ypač S. Skvernelis nebegalėjo sau leisti dar vieno pralaimėjimo.

„Jeigu jis būtų pralaimėjęs ir miškų urėdijų reformą, tai būtų neįgalus premjeras. Turint ambicijų rodyti save kaip lyderį, o lietuvis rinks lyderį į prezidento postą, o ne silpną žmogų, ne auką, dar vienas pralaimėjimas jam galėtų būti labai skaudus“, – kalbėjo viešųjų ryšių konsultantas A. Katauskas.

Publicistas, apžvalgininkas, Socialdemokratų partijos narys Arkadijus Vinokuras sako, kad tokie politiniai mainai įmanomi, kai visos partijos neturi ideologijos. Ant politikų šaškių lentos eilinis pilietis tampa pastumdėliu, šįkart savo elgesiu tai pademonstravo premjeras. 

„Jis visai pamiršo, kad jis įvarė daugybę žmonių į kampą, daugybę nepasiturinčių žmonių, privertė juos skaičiuoti kiekvieną centą ir pirkti galimai atpigusį validolį. O staiga atėjo pasiūlymas, ir tas eilinis žmogus vėl tapo ta pastumdėlio šaške toje lentoje. Tai, kas įvyko, kartoju, yra amoralus žaidimas eiliniais žmonėmis, jų baimėmis, jų saugumu“, – teigė A. Vinokuras.

Viena didžiausių Lietuvos partijų staiga atsiduria pastumdėlio vietoje.

Apie grąžinamos lengvatos dydį valstiečių žaliųjų ir konservatorių susitarime neužsiminta. O dabar skirtingai nei Gabrielius Landsbergis, premjeras, finansų ministras ir Seimo pirmininkas sako, kad jis nebus, koks buvo – 9 procentai, o vidutinio buto šildymas galėtų atpigti vos pustrečio euro. Tačiau dėl šildymo lengvatos gali tekti karpyti kitas lengvatas, pavyzdžiui, knygoms. Kyla klausimas, ar neapmulkins S. Skvernelis konservatorių? Nors tokia tikimybė egzistuoja, tačiau, žvelgiant į priekį, vargu ar ji reali.

„Iš vienos pusės didelis pavojus tiem patiem konservatoriam, kad jie gali būti išdurti, bet konservatoriai irgi žino, kad daug reformų dar net nepradėtų daryti, daug dalykų dar nepradėtų daryti, o socdemai dabar keistas koalicijos partneris – nei žuvis, nei mėsa. O jeigu jie trauksis, galų gale sumąstys palikti valstiečius žaisti kaip mažumos vyriausybė, tada konservatoriai gauna dar daugiau galių“, – svarstė A. Katauskas.

A. Vinokuras sako nepritaręs socialdemokratų koalicijai su valstiečiais žaliaisiais. Jis ir dabar tvirtina, kad po šių sandorio su opoziciniais konservatoriais socialdemokratai iš valdžios privalo trauktis.

„Tą kančią reikia baigti kuo greičiau. Ką parodė žaliavalstiečiai, kad jie turi galimus partnerius, nenorit, nereikia, mes eisime pas kitus. Ir viena didžiausių Lietuvos partijų staiga atsiduria pastumdėlio vietoje“, – stebėjosi publicistas.

Naujasis socialdemokratų lyderis G. Paluckas pareiškė matantis tris galimas valdančiųjų koalicijos perspektyvas: viskas lieka kaip buvo, perrašoma koalicijos sutartis ar socialdemokratų pasitraukimas iš jos. Jis teigė, kad pats pasisakytų už traukimąsi.

Politologas dr. Mindaugas Jurkynas primena, kad socialdemokratai koalicijoje yra mažesnieji partneriai – sąlygas diktuoja ne jie.

„Nei kas sutartį perdėlios, nei kas darys taip, kaip norisi socialdemokratams, bet socialdemokratai visada gali išeiti iš koalicijos, bet tam veiksmui reikalingas labai tikslus laikas. Tai galima daryti, bet tikrai ne dabar“, – sakė VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius M. Jurkynas.

A. Katauskas taip pat sako, kad, iš viešųjų ryšių pozicijos, nei socialdemokratams, nei jų vadovui dabar trauktis iš koalicijos nėra prasmės. Socialdemokratai galėtų trauktis, jei jų nesutarimai su valstiečiais žaliaisiais būtų susiję su daug svarbesne ir reikšmingesne visuomenei problema nei urėdijos. G. Paluckas, partijai palikus koaliciją, liktų tarsi karalius be karūnos.

„Jiems atsitraukus, G. Paluckas lieka tiesiog Vilniaus vicemeras. Dabar nori nenori G. Paluckas yra partijos, kuri yra koalicijoje, lyderis. Tad, jeigu jie sumąstys trauktis, tam, kad būtų lengviau, tai reikėtų daryti jau nebe dabar, o, tarkime, dar viename mūšyje, kuris liestų kur kas daugiau žmonių“, – kalbėjo A. Katauskas.

Po socialdemokratų partijos prezidiumo G. Paluckas pakeitė ankstesnę poziciją ir pareiškė, kad partija iš koalicijos kol kas nesitrauks, išklausys skyrių nuomones ir svarstys rudenį. G. Paluckas, beje,  dažnai yra priverstas švelninti savo poziciją koalicijos atžvilgiu, tarsi būtų ne partijos vadovas, o frakcijos Seime reguliuojamas viešųjų ryšių atstovas, nes būtent frakcijos nuomonė dažnai nesutampa su vadovo. Partijos bičiulis teigia – G. Palucko politinis svoris partijoje kol kas menkas.

„Vienas lauke – ne karys. Mes matome tiktai G. Palucką, mes nematome jo komandos. Ir jo komanda yra, mano supratimu, ideologiškai niekinė ir intelektualiai nedarbinga“, – teigė A. Vinokuras.

„Jeigu išliks takoskyra tarp socialdemokratų frakcijos Seime ir partijos lyderio G. Palucko, tai šitie nesutarimai, manau, tikrai nepadidins partijos vidinės drausmės, sanglaudos ir bus tam tikras kliuvinys G. Paluckui tapti tikru partijos lyderiu“, – sakė dr. M. Jurkynas.

Po pavasario sesijos ir ypač po paskutiniųjų posėdžių peršasi išvada, kad konservatoriai siekia parodyti, kad jie įtakingi – premjeras ir valstiečiai žalieji be jų negali ir ateityje negalės apsieiti, socialdemokratai – kad su jais koalicijos partneriai turi skaitytis, o jie tam tikrose situacijose valstiečius žaliuosius gali priversti žaisti pagal savo taisykles. Premjeras, kuris dalyvavo politiniame turguje, atsisakydamas savo pozicijos, aiškiai suvokia, kad jo vyriausybė kartais veikia mažumos sąlygomis, o pagrindinis mūšis laukia dėl biudžeto, todėl apsieiti be opozicijoje esančių konservatorių kažin ar pavyks. Kita vertus, jis negali nesuvokti, kad draugystė su konservatoriais jam gali kainuoti daug daugiau nei su galias praradusiais socialdemokratais. Ta kaina matuojama ir politine įtaka, ir postais.