Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė teigia, kad 2020 metų Seimo rinkimų kampanijoje, lyginant su 2016 metų kampanija, pokyčių nedaug. Politologė atkreipia dėmesį, kad pagrindinis pokytis „valstiečių“ komunikacijoje – aiškus priešo identifikavimas, o konservatorių retorika, ekspertės nuomone, nuo pastarųjų rinkimų beveik nepasikeitė. Visgi R. Urbonaitė įsitikinusi, kad Seimo rinkimų kampanijoje iš trijų pagrindinių partijų mažiausiai matomi yra socialdemokratai, pasirinkę „politinės Šveicarijos“ strategiją.

Tuo tarpu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis akcentuoja, kad šios rinkimų kampanijos tendencijas „valstiečiams“ padiktavo koronaviruso pandemija, paskatinusi valdančiuosius pakeisti savo elgseną ir akcentuoti krizės metu savo nuveiktus darbus. Politologas atkreipia dėmesį, kad konservatorių rinkimų kampanija buvo pakoreguota ir dėl įvykių Baltarusijoje. L. Bielinis įsitikinęs, kad Baltarusija, kaip konservatorių interesų objektas, rinkimų metu jiems padės mobilizuoti savo rinkėjus.

„Valstiečių“ priešininkas – konservatoriai

Politologė R. Urbonaitė teigia, kad 2020 metų Seimų rinkimų kampanija lyginant su 2016 metų, pasikeitė labai nežymiai. Pasak jos, dabartinių valdančiųjų, „valstiečių“, retorikoje, labiausiai pastebimas pokytis, kad pagrindinis priešininkas ir taikinys – konservatoriai.

„2016 metais „valstiečių“ pagrindiniu taikiniu tikrai nebuvo konservatoriai, bent ilguoju kampanijos laikotarpiu. Dabar akivaizdu, tai yra ir nuolatos iškomunikuojama, kad pagrindinis priešininkas ir pagrindinis taikinys – konservatoriai. Tai yra daugiau turinio naujovės, nors formos prasme labai kažkokių naujovių neturime“, – Eltai teigė politologė.

Nors R. Urbonaitė pabrėžia, kad tokia „valstiečių“ rinkiminė taktika gali būti techniškai veiksminga, kita vertus, atkreipia dėmesį ji, rinkėjai gali nuo antikonservatoriškos retorikos ir pavargti.

„Nesakau, kad ši technika yra bloga. Iš techninės pusės žiūrint, atsiribojant nuo visų moralinių ir etinių vertinimų, tai gali būti visai veikiantis dalykas, tik klausimas, ar nebus rinkėjai nuo to jau pavargę. Kai tiek daug apie tai kalbi, kartoji, tai rinkėjui gali atsirasti nuovargis arba automatinis tos informacijos atmetimas“, – įžvalgomis dalinosi R. Urbonaitė.

MRU politologė taip pat atkreipia dėmesį, kad „valstiečių“ rinkiminėje kampanijoje dar vienas svarbus pokytis yra tai, kad dabartiniai valdantieji nusprendė Seimo rinkimus šturmuoti be partijos programos.

„Tam tikra koncepcija tapo: „mūsų darbai kalba už mus“, o į ateitį nėra generuota kažkokių programinių punktų, daroma tik nuoroda į Vyriausybėje priimtą pažangos strategiją. Bet tai yra jau Vyriausybės, pasitelkus visus valdžios rezervus, priimta valdžios strategija. Ji nėra išgryninta kaip partijos programa“, – sakė R. Urbonaitė.

Kai tiek daug apie tai kalbi, kartoji, tai rinkėjui gali atsirasti nuovargis arba automatinis tos informacijos atmetimas.

„Man atrodo, kad svarbu akcentuoti tęstinumą, bet vis tiek reikia akcentuoti, ką tu nori nuveikti per dar ketverius metus“, – pridūrė ji.

R. Urbonaitės manymu, strateginės koncepcijos pokyčių „valstiečių“ retorikoje nėra. Politologės teigimu, techninės detalės LVŽS komunikacijoje pasikeitė tik dėl to, kad lyginant su 2016 metais pasikeitė „valstiečių“ statusas: jie 2020 Seimo rinkimuose kandidatuoja jau ne kaip politikos naujokai, o kaip valdančiosios koalicijos lyderiai.

Rinkimų kampaniją „valstiečiams“ pakoregavo pandemija

Savo ruožtu profesorius L. Bielinis teigia, kad esminį rinkimų kampanijos pokytį „valstiečiams“ padiktavo koronaviruso pandemija.

„Dar prieš pandemiją atrodė, kad Lietuvos valstiečiai ir žalieji bandys kažkokią panašią rinkimų kampaniją vykdyti kaip 2016 metais ir šiek tiek emocijų, šiek tiek argumentų pagalba suformuoti bendrą vaizdinį apie tai, ko jie siekia. Bet pandemija juos privertė visiškai kardinaliai pakeisti savo elgseną ir akivaizdu, kad dabar pagrindinis akcentas yra ne kažkokių vaizdinių transliavimas, o realus darbas ir realūs rezultatai. Jų rinkimų kampanijos vinis yra jų realiai įvykdytų darbų sąrašas, pasiekimai“, – Eltai teigė L. Bielinis.

Politologas taip pat mano, kad komunikacinis skirtumas lyginant šių metų „valstiečių“ Seimo rinkimų kampaniją su 2016 metų kampanija yra akivaizdžiai pastebimas. 2016 metų rinkimų kampanijoje vienas pagrindinių akcentų, profesoriaus teigimu, buvo serialas „Naisių vasara“, kurio pagrindu buvo plėtojami esminiai vertybiniai orientyrai. Tuo tarpu 2020 metų rinkimų kampanijoje jau yra aiškiai matomi pagrindiniai partijos idėjas komunikuojantys asmenys.

„Šitoje kampanijoje mes akivaizdžiai matome ryškius kalbėtojus, komunikatorius, partijos atstovus, kurie per visą kadenciją demonstravo iš tikrųjų gana efektingą kalbėjimą, kuris vieniems patiko, kitiems nepatiko, bet buvo labai ryškus“, – sakė L. Bielinis, pabrėždamas, kad pagrindiniais partijos idėjų skleidėjais tapo tiek premjeras Saulius Skvernelis, „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga bei Seimo narė Agnė Širinskienė.

L. Bielinio teigimu, būtent konkretūs partijos idėjas ištransliuojantys asmenys 2020 metų „valstiečių“ Seimo rinkimų kampaniją daro labiau personalizuotą.

Socialdemokratams „Šveicarijos strategija“ gali kainuoti matomumą

Tuo tarpu R. Urbonaitė akcentuoja, kad socialdemokratams ši rinkiminė kampanija yra specifinė. Politologė atkreipia dėmesį, kad tai yra rinkimų kampanija po „socdemų“ skilimo, kurioje jie jau dalyvauja vedami partijos lyderio Gintauto Palucko.

„Yra viena problema, kurios galbūt nebuvo prieš tai buvusiuose (Seimo – ELTA) rinkimuose, nes kad ir kaip vertintume tuomet partiją vedusį asmenį Algirdą Butkevičių, jį pažinojo tikrai nemaža visuomenės dalis. Su G. Palucko atpažinimu ir tam tikru autoritetu visuomenėje vis dar yra rimtų problemų. Kitaip tariant, partija neturi pirmininko, kuris visuomenėje turėtų arba autoritetą, arba bent jau būtų gerai žinomas. Tai yra jų silpnoji vieta“, – teigė politologė.

R. Urbonaitė taip pat teigia, kad rinkimų kampanijos metu socialdemokratų pasirinktas „politinės Šveicarijos“ vaidmuo gali tik dar labiau pakenkti partijos matomumui viešoje erdvėje.

„Matomumo klausimas yra vienas esminių.Viena vertus, tu gali būti neutralus ir galbūt bandyti laimėti ten, kur du pešasi, bet ar nebus taip, kad jie dėl to taps visiškai pilki ir nematomi? Manau, kad jie šiek tiek rizikuoja, nes ir pirmininkas nėra visuomenėje gerai matomas, atpažįstamas ir vertinamas lyderis. Socialdemokratai su vadinamąja „Šveicarijos strategija“ gali susilaukti ir problemų, nes, viena vertus, sės, tai tu lyg ir esi tas taikusis, o daug kas jau pavargo nuo peštynių, bet, kita vertus, taip tu gali likti toje pilkojoje zonoje“, – sakė politologė.

Socialdemokratų tikslas – susigrąžinti kairiųjų pažiūrų rinkėjus

Kalbėdamas apie socialdemokratų rinkimų kampaniją profesorius L. Bielinis atkreipia dėmesį, kad „socdemai“ labiau koncentruojasi ne į pergalę Seimo rinkimuose, o į siekį susigrąžinti kairiųjų pažiūrų rinkėjus.

„Iš tikrųjų socialdemokratai labai ilgai atrodė tarsi šešėlyje, užgožti tiek valstiečių, tiek bendrai vidinės situacijos, nes partijoje vyko skilimai. Bet šiandien mes matome, kad socialdemokratai pakankamai rimtai susigrupavo, jie demonstruoja tam tikrą vienybės deklaravimą ir šiandien labiau orientuojasi ne į kažkokią absoliučią pergalę, o į rinkimines inercijas rinkėjų sąmonėje, kurios leistų grįžti rinkėjams prie socialdemokratų ir balsuoti už juos“, – savo įžvalgomis dalinosi L. Bielinis.

Manau, kad jie šiek tiek rizikuoja, nes ir pirmininkas nėra visuomenėje gerai matomas, atpažįstamas ir vertinamas lyderis.

„Tai žadina rinkėjų iš praeities kylantį pritarimą socialdemokratams, nes praktiškai visą trisdešimtmetį socialdemokratai turėjo nuosekliai išaugintą ir pastovų savo rinkėją, kuris vėliau po truputį ėmė perbėginėti tai pas „darbiečius“, tai pas „valstiečius“. Jų rinkimų strategija yra grąžinti rinkėją“, – pridūrė jis.

L. Bielinis taip pat iš dalies sutinka su R. Urbonaitės mintimi, kad nuosaiki socialdemokratų retorika Seimo rinkimų kampanijoje gali kainuoti jiems matomumą. Visgi politologas akcentuoja, kad socialdemokratų rinkėjo interesas nėra konfrontacija.

„Socialdemokratų pastovaus rinkėjo interesas yra ne kažkokia konfrontacija, kažkieno kaltinimas, o pojūtis, kad viskas bus gerai, ramiai, be konfliktų, derybų keliu susitariant ir pan. Socialdemokratų nekonfliktinė komunikacija išties yra kaip veidrodis praeities, kurioje jie gyveno ir kurios metu jie buvo palaikomi. Todėl aš manyčiau, kad nekonfliktiškumas yra susietas su noriu susigrąžinti nuosaikųjį rinkėją, kuris balsuotų už juos“, – sakė jis.

Visgi profesorius įsitikinęs, kad šios rinkiminės socialdemokratų strategijos sėkmė labai priklausys ir nuo socialdemokratų konkurentų – „valstiečių“ ir „darbiečių“ – elgesio rinkimų kampanijos metu.

Konservatoriams buvo sunku atrasti sprendimus

R. Urbonaitė įsitikinusi, kad mažiausiai pasikeitė konservatorių rinkimų kampanijos strategija.

„Konservatoriai, sakyčiau, keitėsi mažiausiai dėl to, kad ir lyderiai išlieka tie patys, ir kampanija daugiau mažiau yra projektuojama panašiai. Komunikacijos turinys šiek tiek pasikeitė, forma daugiau mažiau panaši, galbūt šiek tiek keitėsi nebent taikiniai“, – teigė ji.

Nepaisant to, kad 2016 metų rinkimai konservatoriams nebuvo sėkmingi, politologė įsitikinusi, jog sprendimų kaip efektyviai pakeisti rinkiminę kampaniją partijai nebuvo paprasta atrasti.

Tai mes šioje rinkimų kampanijoje matome dar mažiau G. Landsbergio ir matome dar daugiau I. Šimonytės.

„Tai nėra taip paprasta, kad tik pirštais spragtelėjai ir radai sprendinius. Konservatorių sprendinys dabar lyg ir yra būti arčiau rinkėjų. Kol nebuvo blogesnė (epidemiologinė – ELTA) situacija, dar birželį ir liepą, buvo važinėjama po Lietuvą ir bandoma daryti vadinamą apklausą. Nors aš ją vertinau pakankamai kritiškai, šiokios tokios pastangos buvo. Bet genealių sprendimų čia nėra, yra pakankamai sudėtinga konstruoti rinkimų kampanijas“, – pripažino ji.

Visgi R. Urbonaitė mano, kad konservatorių pagrindinė problema yra ne rinkiminė kampanija, o kylančios problemos pritraukiant naują rinkėją.

„Konservatoriai gal šiek tiek ir bando su Ingrida Šimonyte, kuri dabar jau tapo vienareikšmiškai pagrindiniu kampanijos veidu, pritraukti naują rinkėją. Bet ar pavyks, sunku pasakyti, nes I. Šimonytės statusas truputėlį pasikeitė, korekcijų įnešė prezidento rinkimai, kuriuose ji dalyvavo. Tai mes šioje rinkimų kampanijoje matome dar mažiau G. Landsbergio ir matome dar daugiau I. Šimonytės. Ar toks žingsnis pasiteisins, pasakys jau tik rinkimų rezultatai“, – teigė ji.

Rinkimų kampaniją konservatoriams pakoregavo situacija Baltarusijoje

Tuo tarpu L. Bielinis taip pat teigia, kad konservatorių 2020 metų Seimo rinkimų kampanija yra ryškesnė, lyginant su 2016 metais. Profesoriaus nuomone, taip yra dėl to, jog konservatorių komunikacijoje galima pastebėti aiškų objektą – situaciją Baltarusijoje. Politologas įsitikinęs, kad šis konservatorių interesų objektas rinkimų metu jiems padės mobilizuoti savo rinkėjus.

„Iš tikrųjų, kaip ir Lietuvos valstiečiams ir žaliesiems, konservatoriams naują temą pasiūlė pati situacija – įvykiai Baltarusijoje. Tai tapo jų interesų objektų rinkimų kampanijos metu. Mes matome, kaip jie ryškiai akcentuoja įvykius Baltarusijoje, demokratizacijos poreikį, palaikymą ir t.t. Tai išties yra labai stiprus kalbėjimas, kuris leis jiems mobilizuoti tuos rinkėjus, kurie visuomet buvo su jais, bet galbūt buvo sutrikę, galbūt nesiruošė eiti balsuoti arba buvo nusprendę balsą atiduoti už paralelėje esančias dešiniąsias partijas arba liberalus“, – sakė L. Belinis.

„Taigi šis aktyvus paramos veiksmas Baltarusijai konservatoriams tampa vienu iš jų ryškesnių komunikacinių veiksmų, kuris išties labai paveiks rinkėją ir vėl privers grįžti prie konservatorių“, – apibendrino jis.