Pasak politologų, apygardų ribų perbraižymas prieš kiekvienus rinkimus – normalus procesas, tačiau, pabrėžė jie, ribų keitimus visuomet seka ir politinis interesų kontekstas.

Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė teigia, kad naujos vienmandatės apygardos atsiradimas Vilniuje gali būti palankus dešiniosioms partijoms.

„Aišku, apygardos atsiradimas Vilniuje iš principo gali būti palankus dešiniesiems. Nors Vilnius yra gana nevienalytis, jeigu pažiūrėsim – šiaurinė ir centrinė Vilniaus dalis yra labiau palanki dešiniesiems, o pietinės dalys yra gerokai kitokios ir savo tautine struktūra. Tad nėra viskas taip jau vienareikšmiška. Bet Pašilaičiuose gal ir galėtų (rinkimai. – ELTA) būti naudingi dešiniesiems“, – Eltai sakė profesorė.

Jai pritaria ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius. Anot jo, Lietuvos regionuose populiaresnės centro kairės partijos, o miestuose – centro dešinės.

„Tai bus naudingiausia centro dešinės partijoms. Regionuose balsuoja už centro kairės partijas dažniau. Vilniuje balsuojama už centro dešinės partijas. Tokią prielaidą galima daryti“ , – sakė jis.

Tai bus naudingiausia centro dešinės partijoms. Regionuose balsuoja už centro kairės partijas dažniau. Vilniuje balsuojama už centro dešinės partijas.

A. Krupavičius pažymi, kad vienmandačių rinkimų apygardų ribų keitimas gali būti aktualus ir tautinių mažumų partijų atstovams.

„Rinkimų apygardų ribų kaitaliojimas gali turėti politinį aspektą. Galima subraižyti taip, kad būtų palankios vienai ar kitai partijai. Lietuvoje, matyt, jautrumo daugiau yra Vilniaus krašte, kur yra Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kandidatai. Jeigu būtų norima kaip nors riboti jų galimybes rinkimuose, galima braižyti ribas, kad patektų į vieną rinkimų apygardą daugiau nelenkų mažumos rinkėjų, o lietuvių ir kitų tautybių rinkėjų. Tokiu atveju galimybės būti išrinktiems mažėtų“, – teigė jis.

Tačiau, pažymėjo A. Krupavičius, šiuo atveju apygardų ribų keitimas nėra procesas, kurį dėl partikuliarinių išskaičiavimų sąmoningai remtų politinės partijos. Kita vertus, profesorius atkreipė dėmesį, kad apygardų ribų perbraižymas turėtų remtis visais numanomais kriterijais, o ne tik gyventojų skaičiaus kitimu.

„Su rinkimų apygardų ribomis nebūtų jokių problemų, jeigu gyventojai būtų homogeniški tiek politiškai, etniškai ar pagal kitus kriterijus. Tuomet nebūtų kažkokių ypatingų problemų. Pirmiausia turime etniškai gyvenančių grupių tam tikrose teritorijose. Todėl rinkimų ribų peržiūrėjimą reikėtų atidžiai stebėti. Todėl partijų politikai neturėtų žvelgti į rinkiminių apygardų ribų keitimą tik kaip į techninį, administracinį veiksmą“, – sakė jis.

A. Ramonaitės teigimu, vienmandačių rinkimų apygardų ribų perbraižymas prieš artėjančius rinkimus nėra stebėtinas. Anot jo, šalyje vidinė migracija nuolat vyksta, o ir Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad skirtumai tarp vienmandačių rinkimų apygardų turi būti minimalūs.

„Taip atsitinka dėl mūsų vidinės migracijos ir dėl to, kad Konstitucinis Teismas nusprendė, jog tos ribos tarp apygardų turėtų būti labai nedidelės, nes kitaip iškraipoma rinkėjų valia. Dabar prieš kiekvienus rinkimus reikia peržiūrėti, jeigu kažkas neatitinka tų proporcijų, tai tenka perskirstyti. Nemanau, kad čia yra kažkokių slaptų kažkieno užmojų. Bet kad tai turės kažkokią įtaką rinkimų rezultatams, žinoma, gali turėti. Akivaizdu, kad mūsų rinkėjų balsavimas mieste ir kaime gana skiriasi. Vilnius pakankamai išsiskiria savo politinėmis nuostatomis. Dabar apygardų Vilniuje padaugėja, o provincijoje sumažėja, tai gali turėti tam tikrą įtaką“, – sakė ji.