Prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimai dėl galimos Rusijos įtakos Darbo partijos vadovams atrodo neprotingai ir ne vietoje, mano politikos ekspertai. „Net jei ji ir turėtų šiokios tokios informacijos, be labai tvirtų įrodymų negalima mėtyti tokių kaltinimų. Prezidentė praleido progą sutelkti šalį reikiamu metu“, – portalui LRT.lt teigė politologas Kęstutis Girnius. Savo ruožtu politologas Tomas Janeliūnas mano, kad jei yra rimtų įtarimų, turėtų būti priimami konkretūs sprendimai.

Šalies vadovė D. Grybauskaitė trečiadienį pareiškė turinti žinių, kad valdančiosios DP vadovams įtaką gali daryti Rusijos vadovybė, todėl partijos atstovai nebus kviečiami į pasitarimus dėl šalies gynybos klausimų.

„Kai sprendžiami Lietuvos, taip pat ir NATO apginamumo klausimai, DP kandidatų ir ypač vadovų kviesti negalėsiu. Turime žinių, kad šios partijos vadovams įtaką gali daryti Kremlius“, – prezidentę cituoja naujienų agentūra BNS.

K. Girnius teigia manantis, kad šiuo atveju prezidentė suklupo. „Kai yra didelės įtampos ir reikia vienyti šalį, jos išsišokimai prieš Darbo partiją (DP) man atrodo neprotingi ir visai ne vietoje. [...] Manau, kad tai gali pakenkti jos rinkimų kampanijai, nes „darbiečiai“ galės sakyti, kad toliau vykdoma vendeta [...] net ir tais atvejais, kai galima pakenkti Lietuvos interesams“, – sako K. Girnius.

Savo ruožtu Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius politologas Algis Krupavičius antrina, kad D. Grybauskaitė jau kuris laikas naudojasi net mažiausiu pretekstu viešai kritikuoti „darbiečius“.

„Kai atsirado DP, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderiai DP naudojo kaip pagrindinį kritikos objektą savo rinkėjams mobilizuoti. Kadangi D. Grybauskaitės rinkėjai pirmiausia yra iš centro dešinės stovyklos, tai kritika „darbiečiams“ yra būdas savo potencialiam  rinkėjui sutelkti“, – aiškina A. Krupavičius.

Pašnekovo nuomone, prezidentė, pareikšdama, kad gynybos klausimų nesvarstys su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene, iš esmės pažeidžia prezidento priesaiką, kurioje esą aiškiai sakoma, kad prezidentas pasižada gerbti ir vykdyti įstatymus.

„Šiuo atveju Valstybės gynimo tarybos (VGT) įstatymas iš prezidento reikalauja, kad, svarstant strateginius, krizės laikotarpiais kylančius gynybos ir nacionalinio saugumo klausimus, posėdžiuose turėtų dalyvauti Seimo pirmininkas. Įstatymų nuostatos yra imperatyvios – prezidentas negali kviesti arba nekviesti Seimo pirmininko į VGT posėdžius. Jei D. Grybauskaitė sako, kad negali svarstyti šių klausimų dalyvaujant Seimo pirmininkei, tai iš esmės reiškia, kad ji atsisako vykdyti VGT įstatymą. Teisiniu požiūriu situacija tampa labai slidi“, – portalui LRT.lt kalbėjo A. Krupavičius.

Tuo metu Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas politologas T. Janeliūnas tvirtina, kad šalies vadovė esą turi teisę kviestis į pasitarimus tai, ką ji mano reikalinga pakviesti. „Nebūtinai kiekvieną kartą reikia išimtinai kviesti VGT. Svarbiausi, matyt, tie sprendimai, kurie priimami, ar informacija, kuri yra aptariama, o ne kokiu formatu tai daroma“, – svarsto politologas.

Vis dėlto, anot T. Janeliūno, jei tai tampa tendencija [nekviesti kai kurių asmenų], ir D. Grybauskaitė netgi pasako, kodėl yra nekviečiami labai konkretūs valstybės pareigūnai, pagal savo funkcijas turintys spręsti klausimus, susijusius su valstybės saugumu ir gynyba, tai tokia situacija esą nėra gera.

„Tuomet ją reikia iš esmės išspręsti arba konkrečiai nurodyti, kodėl vieni ar kiti pareigūnai negali priiminėti tokių sprendimų, dalyvauti posėdžiuose ir ar jie apskritai tokiu atveju nekelia ir daugiau grėsmių valstybei. Jei yra rimtų įtarimų, manau, turėtų būti priimami konkretūs sprendimai, pavyzdžiui, atimant teisę dirbti su slapta informacija ir pan.“, – dėstė T. Janeliūnas.

Kalbėdamas apie tolimesnę įvykių eigą A. Krupavičius pažymi, kad „darbiečiai“ greičiausiai analizuos šiuos aspektus, be to, tikėtina, kad netolimoje ateityje matysime tyrimų komisiją parlamente, kuri esą aiškinsis, kiek kaltinimai DP vadovams yra pagrįsti. „Matyt, iškils klausimas dėl valstybės vadovo pareigų vykdymo. Pirmą kartą apkaltos galimybė egzistuoja“, – sako A. Krupavičius.

Savo ruožtu  politologas K. Girnius  mano, kad pagrindo apkaltai nėra. „Neįsivaizduoju, kad prezidentė atsiprašytų  – paprastai ji neatsiprašo, kita vertus, čia ne toks reikalas, kurį reikėtų spręsti apkalta. Nusišnekėjimas nėra Konstitucijos pažeidimas ar didelis nusikaltimas. Tai rodo nesusipratimą, politinės kultūros stoką, bet čia ne apkaltos reikalas. Manau, abi pusės tirština spalvas, o prezidentė tikrai be reikalo išsišoko“, – LRT.lt kalbėjo K. Girnius.

LRT.lt primena, kad 2006-aisiais tuometis Naujosios sąjungos vadovas Artūras Paulauskas tikino, jog savo siaurų asmeninių interesų siekiantis Darbo partijos vadovas V. Uspaskichas ir tuometinių liberaldemokratų lyderis Rolandas Paksas yra užsienio spec. tarnybų naudojami instrumentai.

„Aš manau, kad tai (V. Uspaskichas ir R. Paksas – BNS) nėra visiškai savarankiškos figūros, keletas veiksmų ir jų veikimo būdų leidžia galvoti, kad scenarijus yra rašomas kitur, norint parodyti, kad mūsų valdžia ir mūsų politikai nesugeba valdyti valstybės. Tos dvi figūros yra naudojamos kaip instrumentai tiems tikslams pasiekti, tos jėgos sėdi ne mūsų šalyje, o gal yra už Lietuvos ribų, bet puikiausiai koordinuoja, puikiausiai sugeba veiksmus nukreipti jiems palankia linkme“, – tuomet kalbėjo A. Paulauskas.

Kaip skelbia naujienų agentūra BNS, A. Paulauskas nesukonkretino, kokios užsienio šalies ar šalių spec. tarnybos, jo nuomone, „režisuoja“ V. Uspaskicho ir R. Pakso veiksmus, tačiau atsargiai užsiminė, jog veikimo prieš Lietuvą scenarijus gali būti rašomas kaimyninėje Rusijoje.

A.Paulauskas tuomet sakė išvadą apie „režisierių“ iš svetur ranką darąs ne tik remdamasis asmeniniais pastebėjimais, bet ir Lietuvos specialiųjų tarnybų informacija, kurią gaudavo dar būdamas Seimo pirmininku, rašo BNS.