Abu politologai stebisi, kad „valstiečių“ ilgametė narė Rima Baškienė šiemet nepateko net į pirmąjį dešimtuką ir tenkinasi 12 sąrašo vieta.

„Rima Baškienė, kuri ilgą laiką buvo tarp pirmų pozicijų partijos sąraše (2016 m. rinkimuose užėmė 3 sąrašo vietą – ELTA), dabar yra 12 vietoje. Ji turi stiprią savo apygardą Šiaulių rajone, kurioje laimi. Dabar jos nėra netgi partijos sąrašo pirmajame dešimtuke. Tai rodo, kad tą nulėmė mažesnis Karbauskio pasitikėjimas Seimo pirmininko pavaduotoja“, – Eltai sakė T. Janeliūnas.

M. Jastramskis atkreipia dėmesį, kad stipriai šoktelėjo parlamentaro Tomo Tomilino pozicija.

„Labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į Tomo Tomilino šuolį sąraše. Jeigu neklystu, pirmuose susirinkimuose jis buvo nugrūstas į 47 vietą, o dabar jis yra 5 vietoje. Kitas dalykas, kad šis dešimtukas atspindi asmeninius lojalumus R. Karbauskiui. Pavyzdžiui, R. Baškienė, kuri yra bene rimčiausiai į politiką žvelgianti ir pastaruosius 10 metų yra Seimo narė ir vienmandatėje išrinkta ne kartą, bet kažkaip nustumta į 12 vietą. Matyt, būtent dėl to, ką ji ir pati sakė, kad nebuvo labai paklusni partijos lyderiui. Be žinomumo, partijos valdybos sprendimo, dar ir lyderio asmeninės simpatijos labai nemažai prisideda formuojant šį sąrašo dešimtuką“, – Eltai sakė M. Jastramskis.

T. Janeliūnas teigia, kad nuo 2016 m. LVŽS sąrašas daugiamandatėje apygardoje yra pakitęs. Anot jo, profesionalai arba šiuo metu esantys Vyriausybės ministrai šiuo metu yra matomi antrajame dešimtuke. O sąrašo pirmajame dešimtuke, anot jo, matomi frakcijos seniūno pavaduotojai ir Seimo komitetų pirmininkai.

„Partijos viduje galbūt sąrašas ir yra atrodantis pakankamai logiškai ir įspūdingai. Nes gal tai partijai ir partijos vadovui labiausiai ištikimi, nusipelnę žmonės (...) Mes matome, kad ministrai yra nustumti jau į antrąjį dešimtuką, tiek K. Mažeika, L. Kukuraitis, buvęs ministras Giedrius Surplys. Tai jie vėlgi nepatenka į pirmąjį dešimtuką, ir tai rodo, kad partijai svarbiau partijos viduje veikiantys žmonės, negu tie žmonės, kurie turi sukaupę vyriausybinio darbo patirtį ir galėtų būti laikomi profesionalais. Tai manau, kad yra gerokai nutolta nuo 2016 m. sąrašo formavimo principų“, – sakė jis.

M. Jastramskis teigia, kad LVŽS sąraše pirmieji dešimtukai paremti per pastaruosius ketverius metus įsitvirtinusiais bei išbandytais politikais.

„Ko ir galima tikėtis, kai partija būna ketverius metus valdžioje. Ji nesiims kažkokių didelių naujovių, bet ims išbandytus žmones. Dalis profesionalų, kurie buvo 2016 m. sąraše, dabar atsiradus nesutarimams, jų sąraše ir nėra. Žinoma, yra Lukas Savickas, kuris kaip S. Skvernelio žmogus, yra atvestas į sąrašą. Todėl negalime sakyti, kad visiškai jų nėra, bet LVŽS sąrašas pagal, vadinkime, legionierių/profesionalų skaičių nėra kad labai skirtųsi nuo kitų politinių partijų“, – sakė VU TSPMI dėstytojas.

LVŽS sąraše trečią vietą užima sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Pasak T. Janeliūno, tai akivaizdi pandemijos pasekmė. Tuo metu M. Jastramskis teigia, kad ir be pandemijos metu gauto matomumo A. Veryga būtų buvęs aukštai sąraše.

„A. Veryga ir be karantino, pandemijos yra labai aiškus R. Karbauskio bendražygis, kurie sutaria ir vertybiniais klausimais. Manau, kad jis ir taip būtų buvęs aukštai, bet pandemija jam padėjo sucementuoti poziciją partijos viduje“, – sakė M. Jastramskis.

Sąrašo 4 vietoje – parlamentarė LVŽS frakcijos seniūno pavaduotoja Aušrinė Norkienė, o 7 – Agnė Širinskienė. VU TSPMI politologai teigia, kad A. Širinskienei užimti 4 vietą sąraše sutrukdė kontraversiškas vertinimas visuomenėje bei partijoje.

„Reikia pripažinti, kad A. Širinskienės reputacija yra labai kontraversiška. Aišku, jos buvimas viršūnėje šalia A. Verygos bei R. Karbauskio būtų tokia iš tiesų įdomi kombinacija, nes kai žmonės turi ganėtinai daug neigiamų vertinimų visuomenėje, tai koncentracija prie partijos lyderių nebūtų labai racionali. Gal tai nulėmė, kad buvo pamažinta A. Širinskienės pozicija“, – sakė profesorius T. Janeliūnas.

„Dėl A. Širinskienės tai reikia pripažinti, kad prieš tai rinkimuose 2016-aisiais ji buvo žemiau nei 20 vieoje ir dabar yra aiškiai pakilusi iki 7 vietos. Bet, tikėtina, kad pačios partijos viduje yra mažiau mėgstama“, – teigė M. Jastramskis.

Pirmadienį R. Karbauskis, pristatydamas LVŽS sąrašą daugiamandatėje apygardoje, teigė, kad partija, reitinguodama Seimo rinkimų sąrašą, labiausiai atsižvelgė į asmenis, kurie šios kadencijos metu dirbo Seime arba Vyriausybėje. Taip pat „valstiečių“ lyderis tikina, kad reitinguojant sąrašą buvo įvestas kriterijus, kad kiekviename sąrašo dešimtuke patektų bet po tris moterų pavardes. VU TSPMI profesoriui T. Janeliūnui 3 moterų principas kiekviename sąrašo dešimtuke atrodo keistai ir nepagrindžiantis partijos nuostatų.

„Jeigu tai būtų LVŽS nuosekli pozicija ir politika, kalbant apie moterų teisių stiprinimą, gerinimą, skatinimą dalyvauti politikoje, tai galbūt tai būtų galima suprasti. Tačiau turbūt dabar nei šios partijos rinkėjai labai vertina moterų lygybės klausimą, nei jis buvo aktualus partijos programose ar bendroje veikloje. Tai tas principas prieš rinkimus laikyti proporcijas pagal kažkokį lyčių pagrindą, kuris net nėra per pusę, o būtent po 3 moteris dešimtuke – keista. Čia, manau, toks keistas ir sunkiai suprantamas argumentas“, – sakė politologas.

Partijų sąrašus veda nepartiniai žmonės: rodo partijų pirmininkų silpnumą

LVŽS, kaip ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos sąrašą, ves partijai nepriklausantis asmuo. Pasak politologų, tai yra Lietuvos didžiųjų partijų problema, kai partijų pirmininkai turi neigiamą vertinimą visuomenėje, todėl vesti sąrašą žvalgomasi žmogaus iš šalies.

„Tai, kad S. Skvernelis veda sąrašą, viskas yra suprantama, nes R. Karbauskis yra vienas nemėgstamiausių politikų Lietuvoje. Apskritai tai yra mūsų didžiųjų partijų esminė problema, nes partijoms vadovauja lyderiai, kurie visuomenėje vertinami labai neigiamai. Tai yra būdinga ir konservatorių partijai, ir LVŽS. Kai partijų vadovai tikrai nėra charizmatiškos asmenybės arba tos asmenybės, kurios labiausiai imponuoja bei traukia rinkėjų paramą, jiems tenka pripažinti tokią realybę bei į sąrašo viršūnę praleisti didesnį populiarumą turinčius narius arba atstovus“, – sakė T. Janeliūnas.

Profesoriaus teigimu, šalies rinkėjai nemėgsta partijų bei partinių žmonių. Atitinkamai, pasak jo, nepartiniai žmonės turi privalumą.

„Tiek I. Šimonytė, tiek S. Skvernelis supranta, kad užsidėję partijos narystės kepurę, jie labai ryškiai sumažins savo patrauklumą rinkėjui. Nors natūralu, kad jie yra vieni iš aktyviausių partijos narių, bet toks žaidimas formaliomis ar neformaliomis narystėmis kyla iš bendro nepasitenkinimo politinėmis partijomis. Taip, tai yra partinės demokratijos didelė bėda, kad partijos niekaip nesugeba savo narystės propaguoti, nesugeba paskatinti didžiuotis savo naryste, o populiariems žmonėms narystė vienoje ar kitoje partijoje tampa savotišku šešėliu“, – teigia T. Janeliūnas.

Tuo metu M. Jastramskis teigia, kad Lietuvoje būti partijos pirmininku bei išlikti populiariam politikui yra faktiškai neįmanoma.

„Tai rodo prastą partijų įsišaknijimą Lietuvos visuomenėje. Todėl reikia žmonių iš šalies, kurie tas partijas patemptų į viršų. Bet čia nieko naujo, nes 2016 m. jau tai buvo pas „valstiečius“. Tik dabar šią madą perėmė ir TS–LKD (...) Jeigu jūs klausiate, ar rinkėjui svarbu, kad sąrašą veda partinis ar ne, tai nėra, kad jie stipriai tai diferencijuotų. Svarbu, kokios politiko asmeninės savybės yra patrauklios ir jie nežiūri, ar jis labai atitinka (partijos vertybes – ELTA), ar ne“, – teigė M. Jastramskis bei patvirtino, kad kitose Rytų Europos valstybėse tokių dalykų taip pat pasitaiko.

T. Janeliūnas tuo metu teigia, kad jei partijos vadovas užleidžia vietą nepartiniam žmogui, tai liudija, kad partijos viduje yra problemų.

„Aišku, kad senose demokratinėse Vakarų Europos šalyse tai yra sunkia suvokiama. Partijų lyderiai būna sąrašo viršūnėse. Jie įkūnija visą partijos energiją, kuri turi vesti į pergalę. O tai, kad partijos vadovas užleidžia vietą nepartiniam žmogui, tai liudija, kad yra kažkas negerai su partija. Arba partija nesugeba išsirinkti viduje tokio lyderio, kuris būtų pakankamai charizmatiškas ir galintis padėti laimėti pergalę arba patys partijos lyderiai yra kiek uzurpavę vidines partijos struktūras. Ir jie neleidžia pasireikšti ganėtinai laisvoms rinkimų galimybėms partijoje, nors patys savo veikla ir kelia problemų. Jeigu partijos vadovo reitingas yra prastesnis nei pačios partijos, tai akivaizdu, kad jis yra partijos problema, o ne partijos garvežys. Tai šioje vietoje partija anksčiau ar vėliau patiria problemų“, – apibendrino T. Janeliūnas.

ELTA primena, kad LVŽS valdyba, įvertinusi penktadienį partijos taryboje vykusį reitingavimą, patvirtino kandidatų į Seimą sąrašą. Po reitingavimo sąjungos tarybos nariai į pirmąjį dešimtuką delegavo: ministrą pirmininką S.Skvernelį, LVŽS vadovą R.Karbauskį, tris LVŽS pirmininko pavaduotojus – sveikatos apsaugos ministrą A. Verygą, dabar Seimo nariais esančius A. Norkienę ir T. Tomiliną, prof. Eugenijų Jovaišą, A.Širinskienę, Valių Ąžuolą, Guodą Burokienę, Joną Jarutį.

Antrąjį dešimtuką pradeda Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Toliau LVŽS delegavo Seimo pirmininko pirmąją pavaduotoją R.Baškienę, Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį, G. Surplį, Seimo pirmininko pirmosios pavaduotojos patarėją Laimą Mogenienę, Vyriausybės kanclerio pirmąjį pavaduotoją Luką Savicką, aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką, socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį, Seimo nares Vidą Ačienę ir Aušrą Papirtienę.