Politologai: prezidento reitingo kritimas – beprecedentis Pereiti į pagrindinį turinį

Politologai: prezidento reitingo kritimas – beprecedentis

2026-01-09 12:21

Prezidento Gitano Nausėdos reitingui pasiekus rekordines žemumas politologai pabrėžia, kad atkurti populiarumą lengva nebus, o tokį rezultatą galėjo lemti šalies vadovo noras laviruoti visuomenę skaldančiais klausimais.

Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda / R. Riabovo / BNS nuotr.

BNS rašė, kad penktadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa atskleidė, jog pirmą kartą per daugiau nei du dešimtmečius prezidentą neigiamai vertina daugiau žmonių nei teigiamai.

Anot jos, G. Nausėdos reitingas toliau krinta ir išlieka žemiausiu nuo darbo pradžios 2019 metais – šalies vadovą gruodį palankiai vertino 38,2 proc. (lapkritį – 45,2 proc.), nepalankiai – 42,6 proc. (lapkritį – 32,3 proc.) Lietuvos gyventojų.

„Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys tokius pokyčius lygina su Rolando Pakso prezidentavimu.

„Paprastai prezidentai turi teigiamus vertinimus, būna pirmoje vietoje. Neigiamą vertinimą Lietuvos prezidentas pastarąjį kartą turėjo 2004 metais ir tai buvo Rolandas Paksas. Tačiau jo atveju buvo labai aiškios priežastys – tėvynės išdavystė“, – BNS sakė sociologas.

Beprecedentis kritimas

„Prilyginti reitingus R. Paksui yra vertas dėmesio dalykas, rodantis, kad tas nusivylimas prezidento veiksmais visuomenėje yra tikrai didžiulis ir beprecedentis“, – BNS sakė Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Saulius Spurga.

Jis akcentavo, kad tokiose apklausose pasisakydami gyventojai vertina prezidentą ne tik kaip politiką, tačiau reiškia pasitikėjimą ir pačia Prezidento institucija.

Tuo metu Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius teigė, kad bandymas laviruoti daug aistrų keliančiais klausimais šalies vadovui atsiliepė neigiamai.

„Kai visuomenė dėl LRT skilusi, įtampos daugėja, tai tokia pozicija, kai prezidentas realiai tarsi kažkaip bando išlaviruoti ir būti visiems šiek tiek geras, atvedė į tai, kad jis nė vienai pusei nėra geras“, – BNS sakė jis.

S. Spurgos nuomone, gyventojams galėjo nepatikti skirtingi prezidento veiksmai ir retorika pasikeitusios valdžios atžvilgiu.  

„Prisiminkime, kad jis labai kontrastingai elgiasi su valdančiaisiais Seime. Jis konfliktavo su konservatorių Vyriausybe, o jai pasikeitus, labai aiškiai parodė, kad toleruos visus socialdemokratų veiksmus. Jie nebuvo sukritikuoti, net kai sudarė koalicinę sutartį su radikalia „Nemuno aušros“ partija. (...) Tai yra tos šaknys, kodėl buvo paklibintas prezidento populiarumas“, – tikino jis.

Pasak M. Baltrukevičiaus, nors antrąją kadendiją dirbančiam G. Nausėdai prastėjantys reitingai didelės įtakos neturės, tačiau veikti vidaus politikoje gali būti sunkiau.

„Prezidentas yra nepartinis, einant ypač į konfliktus, politinius, siekiant kažkokių sau palankių sprendimų, nes prezidentas vidaus politikoje be gerų santykių su valdančiaisiais praktiškai yra bejėgis, tai reitingas veikia kaip galia, tad kuo prezidento pozicija silpnesnė, tuo natūralu, kad jo veikimas yra sudėtingesnis“, – tvirtino pašnekovas.

Savo ruožtu S. Spurga sakė, jog aukštas gyventojų pasitikėjimas skatina gyventojus rečiau kelti klausimus prezidento sprendimais.

„Jeigu prezidentas yra tikrai populiarus, tikrai aukšti reitingai, turi didžiulį pasitikėjimą, tai jo žodis, jo nuomonė, jo sprendimai yra kur kas mažiau kvestionuojami ir dažnai priimami ir valdančiųjų, ir Vyriausybės bei kitų visuomenės grupių. Su tokiu pasitikėjimu prezidentas tikrai gali daug mažiau (...) tik vykdo jam, Konstitucijos patikėtas pareigas“, – aiškino jis.

Prezidentas gali aktyviau veikti

M. Baltrukevičius pabrėžė manantis, kad artėjančiu metu prezidento retorika gali suaktyvėti.

„Tačiau labai sunku nubrėžti, koks prezidento vaidmuo būtų rezultatyviausias ir labiausiai padėtų tą situaciją stabilizuoti. Iš vienos pusės, prezidentas rizikuoja, kai visiškai jo nematome svarbiais klausimais, (...) bet iš kitos pusės, kažkiek rizikuoja ir kai aiškiau pasirenka pusę“, – teigė politologas.

VPAI analitiko teigimu, tikėtinas ir tolesnis reitingų kritimas.

„Turbūt būtų sunku teigti, kad tą stabdį užtraukti yra labai lengva. Yra tikimybė, kad tas reitingas toliau žemės, jeigu prezidentas nesuras būdo, kaip pagal tas dabartines svarbiausias politines aktualijas jis galėtų veikti. (...) Svarbiausia jam būtų įsivertinti, ar tikrai yra tikslinga truputėlį likti nuošalyje svarbiausių įvykių“, – nurodė jis.

BNS skelbė, kad prezidentas populiariausiųjų šalies politikų lentelėje iš pirmos vietos nukrito į ketvirtą. Šiuo metu geriausiai vertinamas politikas opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. Antrasis – „valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga. Trečiąją vietą užima Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Nemėgstamiausiu politiku Lietuvoje išlieka valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko gruodžio 12–30 dienomis. Apklaustas tūkstantis pilnamečių šalies gyventojų, maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų