Loreta Graužinienė, vos tapusi Seimo pirmininke, tapo ir internetinio folkloro personažu: sukurtas jos parodijinis profilis socialiniame tinkle, publikuojami humoristiniai montažai, filmukai. Žmonėms nepraslysta jos kalbos užsikirtimai. L.Graužinienės fenomeną vertina politologai ir viešųjų ryšių specialistai.

Algis Krupavičius
Politologas

L.Graužinienė, užimdama svarbų valstybės postą, ne visai tinkamai konstravo santykius su žiniasklaida. Antra vertus, žiniasklaida irgi nebuvo pakankamai garbinga – paprastai kiekvienam politikui, pradėjusiam darbą aukštame poste, suteikiamas 100 dienų adaptacijos laikotarpis ir jo darbai nekomentuojami. L.Graužinienė to laikotarpio negavo. Manau, L.Graužinienės komanda bando keisti padėtį, nes politikams būtina palaikyti normalius santykius su žiniasklaida.

L.Graužinienės ir Prezidentės konkurencija nėra naujiena šalyje. Pavyzdžiui, Vytautas Landsbergis užsienio politikos srityje buvo nustūmęs į antrą planą Algirdą Brazauską. Tik A.Brazauskas tam neprieštaravo, o Dalia Grybauskaitė nesirengia nusileisti. Panašūs nesutarimai valdžios viršūnėse daugiau buvo būdingi Rytų ir Vidurio Europos šalyse prieš 20 metų, kai demokratija tik pradėta kurti. Šiais laikais toks nesugebėjimas susikalbėti rodo politinės brandos ir kultūros stoką. Demokratija ir yra derybų, kompromisų, tarimosi, sugebėjimo būti nuosaikiems menas.

Lauras Bielinis
Politologas

Žinomumo prasme L.Graužinienė tampa labai žinoma. Vis dėlto tas žinomumas turi labai negatyvų šleifą, jaučiamą ironiją ir panieką. Kitiems rinkimams tai ne į naudą. Iki Seimo rinkimų dar įmanoma įvaizdžio korekcija. Jai būtina vengti veiksmų, kurie sukelia nesusipratimus ir panieką, bei pereiti prie pozityvaus veiksmo. Vis dėlto natūra yra natūra ir nemanau, kad jai tai pavyks.

Jos veikla nėra tik asmeniniai interesai. Išvyka į Kijevą parodė, kad tai gali virsti visos Lietuvos reikalu. Dėl arogantiško elgesio gali nukentėti visa šalis ar santykiai su kitomis valstybėmis.

Vytautas Radžvilas
Politologas, filosofas

Ant L.Graužinienės griūvanti kritikos banga yra Lietuvai būdingų smulkių partinių žaidimų išraiška. Be abejo, dalyvaudama mitinge Kijeve ji, kaip politikė, pasielgė diletantiškai. Kita vertus, dėl to daromi pernelyg platūs apibendrinimai. Ši Seimo pirmininkė niekuo neišsiskiria iš kitų parlamento vadovų – reikėtų gerai pagalvoti, kiek buvo tokių, kurie ją lenktų visa galva. Absoliuti Seimo narių dauguma, net vadinamųjų respektabilių politikų, yra menkai išsilavinę, suvokiantys politiką buitiniu lygiu. Jie niekuo nesiskiria nuo daugelio rinkėjų, kurie neturi strateginio mąstymo. L.Graužinienę matau kaip tokią pat mėgėjišką politikę. Tai apskritai visos Lietuvos problema. Nėra elementaraus pilietinio, politinio švietimo. Dėl to viešajame gyvenime pasigendame politinių idėjų apykaitos, konceptualios politinės kovos, vizijų. Politologai ir vadinamieji politikos komentatoriai aptarnauja politinę sistemą, tačiau rimtų apmąstymų, kurie buvo būdingi prieškario Lietuvai, šiandien nėra.

Lianas Kontrimas
Viešųjų ryškių specialistas

Bet kurio politiko įvaizdis susideda iš dviejų dalių: tikrosios žmogaus asmenybės ir paryškintosios ar tam tikromis komunikacijų priemonėmis sukurtosios, kad atitiktų rinkėjų masės lūkesčius.

Viena be kitos šios dalys egzistuoti negali. Buvo politikų, kurie komunikavo rodydami vien pirmąją savo asmenybės dalį ir nesirūpino įvaizdžiu, nors politikui visada reikia šiek tiek teatrališkumo.

Pirmosios grupės politikai būna su įgimta charizma arba apeliuoja į ribines situacijas, intelektą. Toks, pavyzdžiui, yra Vytautas Landsbergis. O daugiau įvaizdžiui dėmesį skiriantys politikai taikosi į rinkėjų emocijas. L.Graužinienė nėra nauja figūra, bet tapusi Seimo pirmininke pradėjo demonstruoti savybes, kurios sukėlė arba tikras, arba dirbtinai ir specialiai sukurtas reakcijas. Dirbtinės reakcijos kuriamos tam, kad užimtų visą žiniasklaidos erdvę – ir rimtą, ir bulvarinę. Eidamas aukštas pareigas žmogus gali pretenduoti į rimtą žiniasklaidą, o kitomis priemonėmis bandoma užimti dar ir pramoginę. Politikams patinka turėti ir vieną, ir kitą erdvę, nes tada žinomumas šauna kaip raketa. Nesvarbu net tai, ar politikas pašiepiamas. Žmonėms net patinka, jei politikas į pajuokas reaguoja su šypsena. L.Graužinienė turi humoro jausmą, o tai žmonėms patinka. Tačiau toks įvaizdžio efektas turi būti nuolat pakurstomas skandalėliais, nes po to yra rizika tapti tik pajuokos objektu. Geriausiai išaugusį populiarumą papildyti darbo kokybe.

Užsikirtimas virto hitu

Politikai dažnai leptelėja kokią nors nesąmonę ar susipainioja tardami žodžius. Vis dėlto retas jų taip akylai stebimas ir operatyviai parodijuojamas kaip L.Graužinienė.
Paskutinis greitai internete išpopuliarėjęs filmukas apie L.Graužinienę – sumontuotas muzikinis klipas iš politikės pokalbio su žurnalistais. Politikė užskirto tardama žodį "Konstitucija" ir tuojau pat buvo sukurtas šmaikšti dainelė "Tuti tuti taa". Kitas klipas vaizduoja grojančius bandža senukus, vietoj vieno jų galvos įmontuota L.Graužinienės galva, atsakinėjanti į žurnalistų klausimus.

Populiarus yra ir sukurtas humoristinis L.Graužinienės profilis "Loreta, senis ir jūra". Jame nuolat atnaujinama informacija, reaguojama į naujausius politikės žingsnius, dedami įvairūs jos nuotraukų montažai, rašomi įvairūs komentarai.