„Kalboje žaižaravo metaforos“

Metinėje prezidentės kalboje žaižaravo metaforos, buvo visokių šmaikščių posakių, kartais visai vykusių, LRT RADIJUI sako politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris.

„Pagrindinė mintis taip pat buvo ganėtinai metaforiška, simboliška – Lietuva tarsi apsiausta tvirtovė, kuri yra sėkmingai atstatoma ir sėkmingai ginama, bet kurią nuolatos puola ir atakuoja vidaus ir išorės priešai. Sakyčiau, tai labai karinė simbolika, pilies gynyba. Matyt, ir pranešimas taip simboliškai baigiasi. Ukrainoje, kiek teko girdėti, tai yra desantininkų šūkis: „Kas kitas, jei ne mes“, – svarsto V. Bruveris.

Žurnalistas Ramūnas Terleckas pastebi, kad metaforos – pavojingas dalykas, nes ne visi jas, kaip ir juokus, vienodai supranta. „Esu jau sakęs – pats metinio pranešimo žanras pas mus labai keistas. Nesuprasi, kodėl prieš politinio sezono pertrauką. Ar tai ataskaita? Nemanau. To negali pavadinti ir kažkokiu požiūriu į rytojų, ką reikia nuveikti. Nors užuominų yra, futuristinio žvilgsnio – ne“, – mano R. Terleckas.

Jo pastebėjimu, tai lyg ir dabartinės situacijos apibendrinimas ir šiek tiek metaforų: „Kaip jau sakiau, kam patinka Dalia Grybauskaitė, tam patiks ir metinis pranešimas. Kam ji nepatinka, nepatiks ir pranešimas. Ne visi gilinasi į patį tekstą – tiesiog pas mus daug meilių, nemeilių. Pagal tai sprendžia.“

R. Terlecko nuomone, kalbos gali egzistuoti, bet jam pačiam trūksta konkretumo: „Kalbos visada būna per daug propagandinės, jose per daug abstrakčios simbolikos, bandymų žaisti savo simpatikų ir rėmėjų jausmais.“

„Pranešimas neišsiskyrė iš kitų“

Todėl, pabrėžia R. Terleckas, norėtųsi detaliau išgirsti, kaip valstybės vadovas vertina vienus ar kitus svarbiausius dalykus, svarbiausias problemas, svarbiausius iššūkius, su kuriais susiduria valstybė ir visuomenė. O šis pranešimas neišsiskyrė iš kitų ir buvo ganėtinai abstraktus.

„Pavyzdžiui, laukiau, ką prezidentė pasakys apie savo santykį su garsiąja „MG Baltic“ politinės korupcijos byla. Čia ji minėjo ir savo „tulpių paštą“, savo susirašinėjimą su E. Masiuliu, buvusiu liberalų lyderiu. Taigi tiesiog išvengė šios temos. Bet buvo sakinys, kad oligarchinį demokratinės sistemos užvaldymą pristabdėme, nors visi skaudžiai nudegėme pirštus, taip pat ir aš“, – sako R. Terleckas.

Su V. Bruverio pastaba į šį sakinį „taip pat ir aš nudegiau – suprask, kad ji dėl savo dorumo, sąžiningumo ir nepriklausomumo nukentėjo“, R. Terleckas sako nesutinkąs, nes būtų keista, jei savo metiniame pranešime prezidentė muštųsi į krūtinę: „Manau, prezidentė tyčia to vengė ir kyšius metaforiškai vadino pinigų dėžutėmis ar kažkuo kitu.“

Vis dėlto V. Bruverio nuomone, prezidentės pozicija buvo aiški – ji kalbėjo apie neregėtus Lietuvos  korupcijos klodus ir pasiuntė aiškią žinią, kad laiko bylą baigta.

Skaudžiai durta R. Karbauskiui

„Man asmeniškai buvo įdomu, ką ji pasakys apie valdančiąją daugumą ir jos lyderį Ramūną Karbauskį. Kritikos strėlių buvo ne viena. Praėjusių metų pranešime valdančioji dauguma buvo griežtai pliekiama, šiemet – panašiai. Gal kiek abstrakčiau, bet gana aišku, kad visa politinė valdančiosios daugumos elgsena vertinama neigiamai. O ponui Karbauskiui skaudžiai dūrė, kai kalbėjo apie „valstiečiams“ skaudžiausią ir jautriausią vietą – žemės ūkį, kur, pasak jos, padėtis labai liūdna ir bloga, kur vieni skursta, kiti lobsta. R. Karbauskis paminėtas kaip turčius, pralobęs iš vargstančių valstiečių vargo ir ašarų“, – pastebi politikos apžvalgininkas.

R. Karbauskis paminėtas kaip turčius, pralobęs iš vargstančių valstiečių vargo ir ašarų.

Trečia, priduria V. Bruveris, pritrūko užsienio politikos: nors pagal Konstituciją čia prezidentės sritis, ji peržvelgta labai probėgiais: „Tiesiog pasakyta, kad pasaulyje yra baisu, grėsminga, neaišku, ir tiek. Norėjosi daugiau išgirsti, kaip šalies vadovė, diplomatijos ir vyriausioji ginkluotųjų pajėgų vadė vertina konkretesnes problemas, kurių nestokoja globalinė politika.“

Rėmė žiniasklaidos laisvę tik oficialiai

R. Terleckas, aptardamas prezidentės pasisakymą apie žiniasklaidą, sako, kad D. Grybauskaitė visuomet rėmė žiniasklaidą ir jos laisvę, bet tik oficialiai: „Žiniasklaidos vaidmuo didelis, tačiau matome norą ją panaudoti politiniams tikslams, akivaizdus dabartinės valdžios siekis pažaboti žiniasklaidą. Galbūt prezidentės žodis ir gali ką nors lemti, o gal ir nieko.“

V. Bruveris teigia patikėsiantis prezidentės nuoširdumu tik tada, kai ji tikrai gins žiniasklaidą nuo valdančiųjų kėslų. „Norą prispausti žiniasklaidą matysime ir rudenį, naujame politiniame sezone, o tuo pasirūpins ir ponas Ramūnas Karbauskis. Prisiminiau vieną iškalbingiausių įvykių per D. Grybauskaitės abi kadencijas – skandalą su Latvijos televizijos žurnalistu dėl vadinamųjų suderintų klausimų. Tai parodo vieną akivaizdų ir paprastą dalyką. Prezidentė niekuo nesiskiria nuo tos pačios politinės balos ir džiunglių gyventojų“, – tvirtina pašnekovas.

Pasak V. Bruverio, prezidentei patinka jai naudinga, jos nekritikuojanti, bet liaupsinanti žiniasklaida: „Mano nuomone, tai akivaizdu. Ji liguistai nepakanti bet kokiai žiniasklaidos kritikai, o tokios iškilmingos kalbos apie ištikimybę ir prieraišumą visai žiniasklaidai iš principo – šiokia tokia veidmainystė.“

Jei galvotų apie integralumą, neorganizuotų konfliktų pati

R. Terleckas, kalbėdamas apie prezidentės išsakytą kritiką valdantiesiems, sako, kad šių metų pranešime tai nebuvo labai aršu ir aišku. „Praėjusių metų pranešime, kiek prisimenu, buvo paminėta daug konkrečių dalykų ir ministrų. Šį kartą pranešimas pasižymėjo metaforomis“, – svarsto pašnekovas.

V. Bruverio teigimu, įdomu, iš kur atsiradęs prezidentės pasakymas „drausti ir bausti“: „Kiek prisimenu, yra tokia Frekenbok daina iš „Mažylio ir Karlsono nuotykių“. Kalbant apie patį kalbos turinį, reikia paminėti prezidentės kvietimą, kad visos valdžios turi kariauti, ne bendradarbiauti. Ji griežtai suformulavo kritiką Seimui, esą Seimas tapęs pasikėsinimo bastionu į žmonų teises ir laisves. Nežinau, ar D. Grybauskaitės konfrontacija R. Karbauskiui pasieks kulminaciją, nors kiekvieną dieną atrodo, kad pasieks.“

V. Bruveris sako, kad jei prezidentė galvotų apie bendradarbiavimą ir integralumą, pati neorganizuotų keistų konfliktų ir išpuolių paties R. Karbauskio atžvilgiu. „Ką reiškia jos kalbos, kad R. Karbauskis negali būti Seime, kad jis pažeidžia Konstituciją vien savo buvimu Seime vien todėl, kad turi verslą, jam priklauso akcijos ir pan.? Pastaruoju metu iš D. Grybauskaitės lūpų pasipylė vos ne  raginimai Seimui už minėtus dalykus organizuoti apkaltą R. Karbauskiui.“

Pasikeitė prezidentės pozicija partijų atžvilgiu

„Lietuvos žinių“ vyriausiasis redaktorius pastebi ir tai, kad pasikeitė prezidentės pozicija partijų atžvilgiu: anksčiau politines partijas labai mėgdavusi kritikuoti, šiame savo pranešime valstybės vadovė pripažino, kad tradicinės partijos yra demokratijos variklis.

„Buvo kalbėta ir apie rinkimų komitetus arba politines jėgas, kurios yra ne partijos, o visuomeniniai judėjimai. Ten, mano galva, yra ir kontrolės, ir ideologijos problemų. Buvo paliestas ir Vyriausiosios rinkimų komisijos, kurią, manau, reikėtų sutvarkyti ir depolitizuoti, klausimas, ir Europos Sąjungos lėšų panaudojimas, kuris iš tiesų stringa.

O pagrindinė nata – pilietinis pasipriešinimo sąjūdis. Graži metafora, kad partijoms dabar reikia savanorių. Savanorių tikriausiai reikia daugeliui sričių: ir švietimui, ir kultūrai. Mano galva, didžiausia Lietuvos bėda yra ne tik socialinė atskirtis, bet ir per tą socialinę atskirtį susidariusi baimė“, – kalba R. Terleckas.

Anot jo, Lietuvos žmonės, ypač gyvenantys provincijoje, patys netikėdami, kad gali ką nors pakeisti, bijo vietinių „karaliukų“, valdžios, o taip išsigimsta demokratija.

„Prezidentė pasakė, kad jai turbūt labiausiai gaila, kad ne taip greitai vyko procesai. Manau, reikėtų gailėtis ir dėl to, kad būtent tokios sudėties dabar turime Seimą“, – svarsto R. Terleckas.

V. Bruveris suabejojo prezidentės išsakyta mintimi, kad selektyvi parlamentinė kontrolė ir komisijų vajus tik dar labiau didina neteisybės jausmą šalyje. Jo teigimu, selektyvus teisingumas nesukuria papildomo neigiamo efekto, o tiesiog yra bendro politinio susiskaldymo ir tam tikros politinės degradacijos simptomas.

„Visuose Seimuose buvo vadinamieji parlamentiniai tyrimai, iš esmės politiniai procesai, šis – ne išimtis. Belieka sutikti su prezidentės mintimi, kad šis tyrimas yra lygiai toks pat politinis instrumentas dorojimuisi su politiniais oponentais ir žiniasklaida, kurį išnaudoja ir ši valdžia.

Tik, grįždamas prie „tulpių pašto“, dar priminčiau, kad tuo metu, kai reikėjo bandyti atsiplauti mundurą ir šiek tiek taisyti savo krentantį reitingą, prezidentei tas parlamentinis tyrimas staiga pasidarė labai svarbus ir reikšmingas, ir ji labai teigiamai jį vertino.

O po to, kai buvo atlikta speciali VSD pažymų nutekinimo ir išviešinimo operacija, vėl buvo grįžta prie įprastinės konfrontacijos konjunktūros su valstiečiais ir vėl tas tyrimas prezidentei pasidarė toks, koks objektyviai yra iš tiesų – grynai politinis procesas“, – komentuoja politikos apžvalgininkas.

Premjeras vengia konfrontacijos su prezidente

„Man atrodo, kad šį kartą pranešime mažiau dėmesio buvo skiriama socialinei atskirčiai. Prieš dvejus metus apie tai kalbėta daug, o šį kartą šnekėta apie visas sritis. Socialinei atskirčiai buvo skirti keli sakiniai, taip pat pasidžiaugta, kad šioje srityje nuveikta šiek tiek darbų – ir dėl vaikų žalojimo, ir iniciatyva Lietuvai“, – kalba A. Terleckas.

V. Bruveris priduria, kad pranešime didesnis dėmesys buvo skiriamas politikos kokybei šalyje ir pilietiniam visuomenės pajėgumui.

„Nors prezidentės replika apie vakarykštės dienos ieškojimą už Rytų sienos buvo skirta būtent premjerui ir jo iniciatyvoms, kad reikėtų baigti politinę Rusijos izoliaciją iš Lietuvos pusės, tačiau S. Skvernelis kalbą gyrė.

Tai nieko naujo – du iš trijų aukščiausių valstybės pareigūnų prezidentės ar prezidento metinius pranešimus vertindavo puikiai, net jei tie pranešimai juos ir jų valdančiąsias daugumas maišytų su žemėmis. Tai galioja ir šiam premjerui, kuris akivaizdžiai laikosi kitos politinės tonacijos nei R. Karbauskis. Jis stengiasi vengti konfrontacijos su prezidente“, – aiškina V. Bruveris.

A. Terleckas nemano, kad prezidentės metinis pranešimas padidins politinę įtampą šalyje, nes jis nuskambėjo jau baigiantis politiniam sezonui, tačiau mano, kad R. Karbauskis prezidentės kritiką atsimins: „Ponas Karbauskis liguistai ambicingas ir liguistas kerštingas asmuo, jis tuos pareiškimus apie save atsimins, susivynios į popierėlį, įsidės į vidinę kišenę ir paruoš rudeniui.“