Kone žemiausius visuomenės pasitikėjimo reitingus turintis Seimas nerodo jokių ženklų, kad ketina juos kelti ir tapti solidžia tautos atstovybe, nepaisant ten dirbančių gerbiamų politikų.

Seimas nė iš tolo neprimena rimtos institucijos. Šią savaitę valdantieji ir opozicija nesugebėjo susitarti dėl komisijos Viktoro Uspaskicho neliečiamybei svarstyti, dėl to opozicija ne tik išėjo iš posėdžių salės, bet ir sugriovė Etikos ir procedūrų komisiją. Homofobas Petras Gražulis, iš liberalų sulaukęs siūlymo pašalinti jį iš Parlamento delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje, blaškėsi po salę, mėgindamas įbrukti liberalams kelnes su užtrauktuku užpakalyje. Gal nedaug trūko ir iki tikro susistumdymo.

Vienijančia jėga turinti būti Seimo pirmininkė nė nemėgina tokia tapti, noro susitarti ir paversti parlamentarų darbą konstruktyviu – nė padujų. Tuo metu ir opozicija, ir kai kurie valdantieji sako, kad visa šita sumaištis dėl Darbo partijos šantažo, kad nepritars 2014-ųjų biudžetui.

Spalio pradžioje Loretai Graužinienei tapus Seimo pirmininke, apžvalgininkai abejojo, ar politikei pavyks gerai diriguoti įstatymų leidėjams. Teigta, kad ji neturi didelės iškalbos, charizmos ar autoriteto Parlamente. Kalbėta ir tai, jog V. Uspaskichas L. Graužinienei darys dar didesnę įtaką nei Vydui Gedvilui, kurį politikė ir pakeitė. Prabėgo pora mėnesių, ir prognozės, regis, tvirtinasi.

„Tokio nestabilaus ir tokio neprognozuojamo darbo Seime senai nėra buvę. Galvojau, kad Seimas jau yra pasiekęs dugną, pasirodo dar ne“, – sako Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.

„Man gėda. Aš patiriu gėdos jausmą dėl to, kas vyksta Seime, dėl to, kad vilkinama sudaryti komisiją dėl Uspaskicho, dėl pono Gražulio elgesio“, – teigia Seimo Socialdemokratų frakcijos narė Marija Aušrinė Pavilionienė.

Laikinosios komisijos sukūrimas, kuri spręstu V. Uspaskicho teisinės neliečiamybės panaikinimą, pastarąsias porą savaičių yra daugiausiai emocijų Seime keliantis klausimas. Lapkritį konservatoriams bandant įtraukti šį klausimą į darbotvarkę, Seimo pirmininkė, Darbo partijos lyderė L. Graužinienė tiesiog išjunginėjo mikrofonus.

„Todėl aš dar kartą sakau – reikalauju, kad Seimas šiandien balsavimu pritartų arba ne mūsų siūlymui šiandien pratęsti komisijos sudarymą dėl Viktoro Uspas...“, – lapkričio 21 dieną bandė sakyti TS-KD frakcijos narė Rasa Juknevičienė.

„Netrukdykite Seimo darbo, nes šiandien yra biudžetas“, – ją, nebaigusią sakinio, nutraukė L. Graužinienė.

Aistrų šis klausimas kėlė ir per kitus Seimo posėdžius, konservatoriai ir liberalai buvo palikę Parlamento salę, subyrėjo Etikos ir procedūrų komisija, kai iš jos pasitraukė opozicijos atstovai. Jų netenkino komisijos sprendimas, skelbiantis, kad pirmą kartą nesuformavus komisijos, V. Uspaskicho klausimas – baigtas.

„Aiškiai matosi, kad motyvai šiuo atveju yra grynai politiniai, kad bet kokia kaina neleisti Uspakicho patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Matyt, tai yra susiję su tam tikru sandėriu – iš vienos pusės – tai yra biudžeto tvirtinimas, iš kitos – Venckienės apkaltos klausimas, ir tai nieko bendro neturi su etika“, – aiškina Seimo Etikos ir procedūrų komisijos narys Povilas Urbšys.

Konservatoriai vis dar bando šį klausimą įtraukti į darbotvarkę, tačiau kol kas beviltiškai. O šį antradienį Seime visai nedaug trūko ir iki muštynių. Konfliktas kilo dėl skylėtų džinsų, kuriuos savo homofobišku elgesiu garsėjantis P. Gražulis pabandė įteikti liberalams. 

„Gerbiami liberalai, Jūs esate tolerantai, tai aš Jums ir įteiksiu šitas kelnes, kur patobulintos su užtrauktu gale, tai čia yra langas į Europos vertybes“, – sakė Seimo „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos seniūnas P. Gražulis.

„Gaila, kad tokio lygio ir tokio mentaliteto žmonės yra koalicijos lyderiai, nes Petras Gražulis šiuo metu yra tapęs viena iš valdančiosios daugumos vėliavų, tai šitoje vietoje, kai tokie žmonės su tokia politine kultūra ir tokiu mentalitetu tampa vieni svarbiausių valstybės žmonių, tai mes matome rezultatą“, – atsakė E. Masiulis.

Pasak opozicijos, Seime chaosas kyla, nes trūksta lyderystės valdančiojoje daugumoje. Esą anksčiau socialdemokratai laikėsi principingai, ypač balsuodami įvairų imunitetų klausimais, o štai dabar padėtis keičiasi. Opozicija, o kai kas ir iš pačių valdančiųjų sako, kad socialdemokratai, norėdami gauti paramą balsuojant dėl biudžeto, pataikauja koalicijos partneriams.

„Mes esame, aš manau, šantažuojami, kad kas nors gali nebalsuoti, ir nusileidžiama iki tokių žemumų, paminamas žmogaus orumas, moralė, man dėl to yra labai nesmagu kaip asmeniui“, – tvirtina M. A. Pavilionienė.

„Vyksta ciniškas siaurų partinių interesų demonstravimas, ignoruojant įstatymus ir statutą. Ir Seimas tampa tam tikra slėptuvė tiems asmenims, kurie nori išvengti teisinės neliečiamybės ir apkaltos“, – tikina P. Urbšys.

Teigiama, kad prie chaoso Seime prisideda ir Seimo pirmininkė L. Graužinienė. Šiame poste buvusi Irena Degutienė sako, kad kolegė, akivaizdu, atstovauja ne Seimo, o konkrečios partijos interesams. 

„Dabar tiek, kiek buvo visokių tokių ir statutinių pažeidimų, ir ne visai etiškų poelgių, tai iš tikrųjų Seimo pirmininkės laikysena buvo, kaip minėjau, daugiau Darbo partijos pirmininkės, o ne Seimo pirmininkės laikysena“, – sako Seimo vicepirmininkė I. Degutienė.

Jai pritaria ir politologas Vytautas Dumbliauskas. Pasak jo, L. Graužinienės asmenyje turėtų matytis asmenybė, vienijanti visas Seimo frakcijas, tačiau vyksta priešingai. Ji yra vienos partijos pirmininkė, partijos, kuriai nesiseka, ir būdama pirmininke L. Graužinienė tai partijai stengiasi padėti.

„Atėjo dabar pakankamai karinga moteris, kuri turi kažkokių tikslų, matyt, šalia to pirmininkavimo turi tikslų panaudoti Seimo pirmininko postą konfliktui su prezidente arba savo kandidato parengimo rinkimams ir t. t. Matyt, tie dalykai irgi lemia. Neatmeskime, žmogaus asmuo, jo asmenybė, jo bruožai, tolerancija ar kaip tik konfliktiškumas lemia ir patį postą“, – aiškina M. Romerio universiteto docentas V. Dumbliauskas.

Politologo manymu, chaosas Seime ir įtampa koalicijoje sumažės tik tuomet, kai bus patvirtintas biudžetas ir sulauksime galutinio verdikto Darbo partijos byloje. Pripažinus kaltais ar išteisinus Darbo partijos lyderius, pagaliau pasibaigtų spekuliacijos koalicijoje, kurios dabar užgožia kitus reikalus.