Šiandien portale kauno.diena.lt svečiavosi užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kuris atsakė į skaitytojų klausimus apie migrantų krizę ir kitus iššūkius, šiuo metu tenkančius ES.

Visą pokalbį su portalo svečiu skaitykite čia.

- Pasakykite atvirai: ar, jūsų nuomone, Lietuvai gresia teroristų išpuolis? Štai prieš keletą dienų "Kauno dienos" redakciją, net Kauno policiją pasiekė atviras grasinimas susidoroti su visais, kurie remia NATO. Laišką pasirašė "Alacho karys". Gal tai tėra nevykęs anonimo žaidimas, tačiau ar nemanote, kad dabar Lietuvai taip pat reikėtų labiau susirūpinti saugumu?

- Lietuvoje terorizmo grėsmės lygį vertina Valstybės saugumo departamentas (VSD). VSD nuomone, grėsmė šiuo metu nėra padidėjusi. Tačiau tai nereiškia, kad galime atsipalaiduoti, nes išpuolių galimybė egzistuoja bet kurioje pasaulio šalyje. Ypač atidiems reikia būti kelionėse. Mes savo tinklapyje patariame, kuriose šalyse reikia būti ypač atidiems.

- Visą savaitgalį Briuselį kaustė baimė dėl galimo teroristų išpuolio. Su kokiais sunkumais, jūsų žiniomis, susidūrė šiuo metu Briuselyje esantys Lietuvos politikai, kiti mūsų šalies piliečiai?

- Vakar bendravau su mūsų atstovybių darbuotojais. Jų normalus gyvenimas suvaržytas, nes neveikia metro, nevyksta masiniai renginiai, uždarytos mokyklos.

- Kas jums, Lietuvos užsienio reikalų ministrui, šiuo metu kelia didžiausią nerimą ar rūpestį?

- Lietuva susiduria su iššūkiais ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Esame Jungtinių Tautų (JT) Saugumo tarybos, į kurią įeina tik 15 valstybių, nariai. Tai savotiškas politikos olimpas. Iš viso JT yra 193 narės. Šiuo metu aktualiausi klausimai: terorizmas, migracija, konfliktas Sirijoje, Artimuosiuose Rytuose, o ypač mes pabrėžiame Rusijos agresijos prieš Ukrainą klausimą, šią problemą keliame visose forumuose.

- Norėčiau išgirsti nuoširdų jūsų atsakymą: Lietuva per dvejus metus turės priimti 1100 pabėgėlių. Ir tai viskas? Ar tai tik pradžia, o vėliau būsime priversti apgyvendinti daug daugiau?

- Turėsime priimti 1105 pabėgėlius. Kalbant apie antplūdį, mes nė vieno jų dar neatsivežėme. Keletas jų yra atvykę mūsų pačių iniciatyva, bet iš tos nurodytos kvotos kol kas nėra nė vieno. Atsivežimo procesą siejame su ES sienų išorine apsauga. Kol ji nebus sustiprinta, tai nevyks sklandžiai. Antras dalykas, turi veikti readmisijos arba migrantų, neturinčių juridinės teisės naudotis pabėgėlių statusu, sugrąžinimo praktika. Kol kas ji taip pat neveikia sklandžiai.

- Ar pasibaigus karui Sirijoje pabėgėliai iš ES privalės grįžti namo? Jei ne, kodėl?

- Kol kas negalima kategoriškai teigti. Vieni grįžta į savo namus, pas savo šeimas, kiti integruojasi į vietos visuomenę, gyvenimą. Aiškiau būtų galima spręsti pagal Vokietijos, Švedijos pavyzdį. Jų tautinė struktūra labai marga, šios šalys visuomet vykdė aktyvią migracinę politiką. Tarkime, vien Vokietijoje gyvena apie 3 mln. turkų. Taigi, šios šalys galėtų aiškiau spręsti, kaip elgiasi migrantai. Mes tokios patirties neturime.

- Vieni sako, kad nėra garantijos, jog su migrantais į Lietuvą neprasmuks teroristai, kiti tvirtina, kad kiekvienas pabėgėlis bus nuodugniai patikrintas, todėl jokios grėsmės nekils. Ką sakote jūs? Ar galite užtikrinti, kad migrantai, kurie pateks į Lietuvą, ir vėliau bus prižiūrimi, jei staiga nuspręstų pasekti radikalių islamistų pėdomis? Juk panašiai įvyko Prancūzijoje.

- Prižiūrimi bus jau atvykus, bet jie bus nuodugniai patikrinti dar prieš atvykstant. Pas mus tai bus jau antras filtras. Pirmasis filtras turi pradėti veikti jiems atvykus į vadinamuosius karštuosius taškus, migrantų valdymo centrus. Jie turėtų veikti Italijoje, Graikijoje. Būtent ten turi būti atskirti tikrieji pabėgėliai (bėgantys nuo karo ir pan.), taip traktuotini pagal Ženevos konvenciją, nuo ekonominių migrantų, kurie bėga ieškodami geresnio gyvenimo. Tarkime, Šiaurės Afrikoje gyvenimo lygis nuo labiausiai išsivysčiusių Europos Sąjungos valstybių skiriasi 40 kartų. Tad galite įsivaizduoti, kokia didelė yra tų ekonominių migrantų motyvacija.

- Esu šokiruota, kad ES, kuri turi tiek daug finansinių ir žmogiškųjų išteklių, milžinišką biurokratų, kuriems mokomi dideli atlyginimai, skaičių, per šitiek laiko nesugebėjo nei apsaugoti savo išorinių sienų, nei kitais būdais efektyviai spręsti migrantų krizės. Kyla įspūdis, kad "turtingi dėdės" ES susirenka tik kavutės išgerti, o realūs sprendimai nepriimami arba priimami per vėlai, neįgyvendinami. Ar nemanote, jog, norėdama išlikti, ES turi reformuotis ir pradėti problemas spręsti ne tik atsižvelgiant į mažesnių bendrijos šalių interesus, bet ir greitai, o ne po pusmečio, kai jau padaryta katastrofiška žala?

- Sutinku su jūsų nuomone. Situacija dėl migrantų parodė, kad ES laiku nepamatė viso problemų masto. Ir ne tik apie migrantus. Tarkime, mūsų parama Ukrainai. Šalis kariauja, turi atremti išorės agresiją, daryti skausmingas reformas, todėl mes turime jiems padėti kur kas labiau. Pavyzdžiui, ukrainiečiams turėtume dar šiemet suteikti bevizio režimo su ES šalimis galimybę. O apie terorizmą mes ES diskutuojame jau nuo 2015 metų pradžios, tačiau kovoje su juo greitų ir efektyvių sprendimų dar nėra.

- Pirmiausia - nuoširdūs komplimentai, manau, kad esate geriausias užsienio reikalų ministras per pastaruosius du dešimtmečius. Papasakokite apie savo darbotvarkę, kad visi LR piliečiai bent teoriškai įsivaizduotų, ką reiškia šiomis dienomis būti ES valstybės užsienio reikalų ministru. Spėju, kad keturias-penkias dienas iš septynių praleidžiate ne Lietuvoje?

- Pirmiausia, ačiū už gerus žodžius. Būna tokių mėnesių, kad tik 5-6 dienas iš 30-ies praleidžiu Lietuvoje arba daugiau būnu ore negu ant žemės, nors norėtųsi atvirkščiai. Mano darbo diena prasideda 6.20 val., o baigiasi apie 18 val. Tiesa, jei yra renginių, namo parvykstu tik vėlai vakare.

- Ar Jums, kaip užsienio reikalų ministrui, ne gėda, kad lietuviškame pase vis dar draudžiamos kai kurios lotyniškos abėcėlės raidės, o Lietuvos pilietėms, susituokusioms Lietuvoje su užsieniečiais, draudžiama prisiimtą vyro pavardę teisingai įrašyti pase?

- Man taip pat atrodo, kad tai nenormalu, tačiau taip yra, nes kai kurie mūsų politikai nesugeba atskirti politikos nuo gramatikos.

- Kokią regite Baltarusijos ateitį? Koks scenarijus realesnis: kad A.Lukašenka galutinai pavirs demokratu, ar kad pagaliau rasis stipri, vieninga opozicija? Kitas klausimas - ar sušvelnėjusi ES pozicija A.Lukašenkos atžvilgiu nereiškia, kad ankstesnės priemonės (sankcijos ir etc.) nepasiteisino? O gal atvirkščiai: izoliacija padėjo A.Lukašenkai apsisręsti?

- Staigių pokyčių nesitikiu, bet viliuosi, kad tie pokyčiai bus. Ir Lietuva, ir ES labai norėtų, kad Baltarusija iš tiesu atsivertų pasauliui, taptų modernia Europos valstybe. Mes negalime to padaryti už baltarusius, negalime kištis į Baltarusijos vidaus reikalus, tačiau bendradarbiaudami norime įtakoti pozityvias permainas.

- Ar dalyvausite Seimo rinkimuose? O gal galvojate ir apie LR prezidento postą?

- Neatmetu galimybės dalyvauti Seimo rinkimuose.