Prancūzija „iki lapkričio“ įšaldė pirmojo iš dviejų „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų pristatymą Rusijai, kai kilus krizei Ukrainoje sulaukė griežtos savo sąjungininkių kritikos dėl šio kontrakto su Maskva.
Pagal 2011 metais pasirašytą 1,2 mlrd. dolerių vertės kontraktą Prancūzija turi parduoti Rusijai du „Mistral“ klasės jūrų desanto laivus. Pagal sutartį, pirmąjį laivą Rusija turėtų gauti šių metų spalį arba lapkritį, antrąjį - 2015 metais.
Prancūzijos lyderiai, nepaisydami daugelio valstybių neigiamos reakcijos, atsisakė nutraukti kontraktą, kuris laikomas labai svarbiu šaliai, varginamai ekonomikos sąstingio ir rekordinio nedarbo.
„Respublikos prezidentas paskelbė, jog nepaisant paliaubų tikimybės, šiuo metu nėra tinkamų sąlygų, kad Prancūzija galėtų pristatyti pirmąjį karo laivą“, - pranešė prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) biuras trečiadienį, svarbaus NATO viršūnių susitikimo Velse išvakarėse.
Šis pareiškimas buvo paskelbtas praėjus kelioms valandoms po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pakurstė viltis dėl keturis mėnesius Ukrainoje vykstančio karinio konflikto pabaigos, paraginęs prorusiškus separatistus ir vyriausybines pajėgas nutraukti ugnį ir sutikti su paliaubų sąlygomis.
Situacija Ukrainoje yra „rimta... Rusijos pastarojo meto veiksmai Ukrainos rytuose prieštarauja Europos saugumo pagrindams“, pažymima Prancūzijos pareiškime, kuris paskelbtas po šalies Gynybos tarybos posėdžio.
Vis dėlto vienas prancūzų diplomatinis šaltinis naujienų agentūrai AFP nurodė, kad kontrakto vykdymas tik sustabdytas iki lapkričio - kai turi būti perduotas pirmasis laivas.
„Tuomet matysime, kokios yra finansinės pasekmės“, - sakė šaltinis, pridurdamas, kad kontrakto sustabdymas „mums gali kainuoti milijardą eurų“.
Neseniai prancūzų dienraščiui „Le Monde“ duotame interviu F.Hollande'as pripažino, kad Prancūzija gali pakeisti poziciją dėl „Mistral“ kontrakto. Tai jis pareiškė dar prieš tai, kai Rusija buvo apkaltinta tarptautinės bendrijos pasiuntusi savo karius į Rytų Ukrainą.
„Jei įtampa padidėtų ir nebūtų įmanoma rasti išeities, turėtume apie tai pagalvoti“, - sakė jis.
„Nuspausti pauzės mygtuką“
Prancūzija sulaukė didžiulio spaudimo sustabdyti šio kontrakto vykdymą. JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) išreiškė „susirūpinimą“ dėl sutarto laivų pardavimo Rusijai ir sakė, jog būtų geriau „nuspausti pauzės mygtuką“ sutarties vykdymo procese.
Tuo tarpu Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) pareiškė, kad jo šalyje „būtų neįsivaizduojamas tokio užsakymo, kokį turi Prancūzija, vykdymas“.
Paryžius griežtai reagavo į šią Londono kritiką, pareiškęs, kad Didžiosios Britanijos sostinėje „pilna rusų oligarchų“.
Vašingtonas trečiadienį vėl išsakė susirūpinimą dėl „Mistral“ pardavimo Rusijai, o kiek vėliau Valstybės departamento Jennifer Psaki (Dženifer Psaki) pasveikino Paryžiaus žingsnį sustabdyti kontrakto vykdymą, pavadinusi tai „išmintingu sprendimu“.
NATO generalinio sekretoriaus Anderso Fogho Rasmusseno (Anderso Fouho Rasmuseno) atstovė spaudai nurodė, kad jis „visada sakė, jog tai yra nacionalinis sprendimas, ir buvo tikras, kad Prancūzija atsižvelgs į saugumo situaciją“.
Tuo tarpu Rusija pasistengė sumenkinti šio sprendimo svarbą. Rusijos gynybos viceministras Jurijus Borisovas pareiškė, kad „mums tai nėra tragedija, kalbant apie persiginklavimą“.
Vasaros pradžioje maždaug 400 rusų jūreivių atvyko į Vakarų Prancūziją mokytis valdyti pirmąjį karo laivą, pavadintą „Vladivostok“.
Prancūzija būgštauja, kad nutraukusi kontraktą ji ne tik negaus pinigų, bet taip pat bus padaryta žala jos, kaip ginklų eksportuotojos, patikimumui.
Strateginių tyrimų fondo (FRS) Paryžiuje vadovas Francois Heisbourgas (Fransua Hisburas) sakė, kad laivų perdavimo sustabdymas buvo „neišvengiamas“.
Pasak jo, šie laivai galėtų būti panaudoti karinėse operacijose Juodojoje ar Baltijos jūroje, kur taip pat galėtų būti dislokuoti prancūzų karo laivai“.
Baltijos šalys, nerimaujančius dėl tolesnių Rusijos ketinimų, sveikino Paryžiaus sprendimą.
„Mes sveikiname tokį Prancūzijos sprendimą. Prancūzijos prezidento paskelbtas sprendimas atitinka Lietuvos interesus“, - sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad Prancūzijos žingsnis yra „tinkamas sprendimas tinkamu metu“.
Prancūzijai už „atsakingą sprendimą“ padėkojo ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas, nurodęs, kad tai „svarbu atkuriant taiką Europoje“.
Kontrakto sustabdymas gali smarkiai paveikti darbuotojus Sen Nazero mieste esančioje laivų statykloje STX, kur statomi šie laivai.
Statyklos darbuotojų profesinės sąjungos vadovai sakė, kad juos „apstulbino“ pastarasis Paryžiaus sprendimas, ypač turint galvoje tai, kad pirmasis laivas jau beveik baigtas.
Tačiau būta precedentų, kai dėl tarptautinių įvykių buvo nutraukti ginklų kontraktai.
1967-aisiais Prancūzijos vadovas Charles’is de Gaulle'is (Šarlis de Golis) atšaukė karo laivo perdavimą Izraeliui dėl ginkluotės embargo, kuris buvo įvestas dėl Šešių dienų karo.
