„Mes galime pateikti tokį prašymą bet kuriuo metu, kol galioja tokios priemonės, jeigu turime duomenų, kad jos yra nepagrįstos. Čia jau yra teismo nuožiūra, per kiek laiko jis išnagrinėtų tokį prašymą – tai nėra reglamentuota. Mes, aišku, stengiamės tą medžiagą surinkti kuo greičiau ir pateikti tą prašymą kuo operatyviau“, – BNS sakė Lietuvos Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė-Širmenė.

Ji teigė negalinti pasakyti konkrečios datos, kada tai bus padaryta, bet sakė, kad prašymą parengti užtruks „iki kelių dienų“.

Vyriausybės atstovė EŽTT teigė negalinti komentuoti jo turinio ir argumentų, kurie būtų pateikiami teismui, nes jų pasirodymas viešumoje iki prašymo pateikimo būtų žalingas Lietuvos interesams.

Mes aiškinamės patys tas faktines aplinkybes, peržiūrėsime vaizdo įrašus. Advokatė sakė, kad ji turi, bet juos turi ir pasieniečiai.

„Mes aiškinamės patys tas faktines aplinkybes, peržiūrėsime vaizdo įrašus. Advokatė sakė, kad ji turi, bet juos turi ir pasieniečiai“, – kalbėjo K. Bubnytė-Širmenė.

„Mes dabar tokį truputį detektyvų darbą dirbsime“, – pridūrė ji.

Jos teigimu, šis teismo sprendimas yra svarbus, nes pati valstybė negali priimti priemonių nevykdyti EŽTT numatytų laikinųjų apsaugos priemonių.

K. Bubnytė-Širmenė taip pat akcentavo, kad šios priemonės nėra bylos baigtis – afganistaniečių skundas prieš Lietuvą dar tik pradedamas nagrinėti ir teismas pasisakys, ar Lietuva jų atžvilgiu elgėsi teisingai.

Europos Žmogaus Teisių Teismas trečiadienį pritaikė laikinąsias apsaugos priemones penkių Afganistano piliečių byloje prieš Lietuvą, laikinai neleisdamas jų išsiųsti iš šalies.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė sakė, kad šis sprendimas neįpareigoja Lietuvos šių asmenų įsileisti ir tai pabrėžiama pačiame teismo sprendime.

Laikinosios apsaugos priemonės galioja iki rugsėjo 29 dienos.

Pranešime nurodoma, kad aplikantai yra Afganistano piliečiai, į Baltarusiją atvykę šių metų rugpjūtį. Migrantai teigia, kad pabėgo iš Afganistano, nes būtų persekiojami šalies kontrolę perėmusio Talibano režimo.

EŽTT buvo pranešta, kad migrantai kelis kartus negalėjo įžengti į Lietuvą, buvo grąžinti į Baltarusiją ir strigo pasienyje, o nuo rugsėjo 5 dienos slepiasi Lietuvos teritorijoje.

Tuo tarpu Lietuvos pasieniečiai teigia, kad šie migrantai ketvirtadienį atvyko į Lietuvos pasienį iš Baltarusijos, todėl nebuvo įleisti. Pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas mano, kad teismas galėjo būti suklaidintas dėl migrantų buvimo vietos.

Afganistaniečiams atstovaujanti advokatų profesinės bendrijos „Spectrum legis“ advokatė Asta Astrauskienė savo ruožtu teigia, kad jie buvo Lietuvos teritorijoje ir jų išstumti į Baltarusiją Lietuva neturėjo teisės.

Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko daugiau nei 4,1 tūkst. neteisėtų migrantų.