„Manau, kad tai yra klaida, nes nepaisant to, kad nebus priiminėjami sprendimai, bet bus pasikeista informacija, bus kalbama apie kai kurių partijų nuogąstavimus, ar mes pajėgūs tiek investuoti, ar reikia tiek investuoti“, – žurnalistams po Trišalės tarybos posėdžio antradienį sakė G. Paluckas.

„Tai, kad „Nemuno aušros“ atstovų nebus, tai nėra gerai, nereiškia, kas mes to negalėsime kompensuoti po to, bet tai bus jau papildomas darbas, galėjome rytoj visi susirinkt“, – kalbėjo jis.

„Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis BNS sakė, kad nedalyvaus susitikime Prezidentūroje, nes šiuo metu posėdžiauja NATO Parlamentinėje Asamblėjoje, o kiti „aušriečiai“ taip pat yra išvykę į komandiruotes arba atostogauja.

Lietuvai siekiant sparčiau vystyti kariuomenės diviziją, prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį į Prezidentūrą kviečia visų parlamentinių partijų lyderius kalbėtis apie gynybos finansavimo šaltinius.

„Rytoj yra susitikimas-diskusija, apsikeitimas nuomonėmis, tam tikrų abejonių, baimių, nežinojimo išsklaidymas. Tai yra sveikas, geras pratimas, kurį politinės partijos kartu su valstybės vadovais kartas nuo karto turi padaryti“, – kalbėjo G. Paluckas.

„Mes padidinsime ir pagilinsime žinojimą šiuo klausimu“, – pridūrė jis.

Anksčiau G. Nausėda žurnalistams yra sakęs, kad taip pat siūlys partijoms atnaujinti nacionalinį susitarimą dėl krašto apsaugos, nes 2022 metų liepos 15 dieną devynių partijų pasirašytas dokumentas jau įvykdytas.

Jame saugumui ir krašto apsaugai numatyta skirti ne mažesnį kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio finansavimą ir didinti jį pagal krašto apsaugos sistemos poreikius.

Premjeras teigia, kad naujas susitarimas dėl gynybos finansavimo nėra reikalingas, nes sprendimai dėl didesnių asignavimų jau yra įgyvendinami.

„Šiandien mes realiai dedame pinigus ant stalo, kalbėti apie kažkokius atskirus susitarimus aš nematau didelio reikalo“, – kalbėjo G. Paluckas.

„Be abejo, jeigu prezidentas inicijuos, mes galime apie tai šnekėti, bet šiandien aš turiu pareigą rasti pinigus, milijardus, padėti juos ant stalo, kad koalicija ir Seimas galėtų nuspręsti, visa kita, jau yra šalutiniai fakultatyviniai darbai ir užsėmimai“, – sakė jis.

Kaip rašė BNS, sausį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą, kad Lietuva gynybai per ateinančius penkerius metus turi skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) arba apie 12 mlrd. eurų.

Lietuva siekia surinkti daugiau papildomų lėšų, kad iki 2030 metų būtų suformuota nacionalinė divizija, pasirengta priimti vokiečių brigadą.