Jau šiemet padidinus krašto apsaugos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas yra sakęs, kad šią vasarą planuojama sudaryti sutartis dėl papildomų vidutinio bei artimo nuotolio oro gynybos sistemų pirkimo, birželio pradžioje jis pažymėjo, kad su premjere ieškoma būdų, „kaip per vasarą galima būtų priimti sprendimus užsikontraktinti sistemas“.
„Kalbame apie papildomą vidutinio oro gynybos sistemą, apie artimo nuotolio oro gynybos sistemą, apie mechanizacijos tam tikrus procesus, kad visa tai galima būtų dėti į kontraktą“, – sakė L. Kasčiūnas, žadėjęs liepos pradžioje „turėti gerų žinių“.
Alytuje taip pat lankysis energetikos ministras Dainius Kreivys, vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas. Jie su L. Kasčiūnu vyks į „Litpol Link“ keitiklio stotį, Alytaus transformatorių pastotę ir „Energy Cells“ baterijų parką, aptars strateginių energetikos objektų infrastruktūros saugos stiprinimą.
Energetinės infrastruktūros apsaugos klausimas itin aktualus tapo po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022-aisiais.
Pernai spalį įvyko incidentas „Balticconector“ dujotiekyje tarp Suomijos ir Estijos, o 2022 metais trys iš keturių „Nord Stream“ dujotiekių Baltijos jūroje apgadinti per povandeninius sprogimus.
Vienu metu jose bus galima remontuoti aštuonias transporto priemones, dirbs iki 60 darbuotojų
D. Kreivys anksčiau yra užsiminęs apie pastaraisiais metais sulaikytus asmenis su rusiškomis pavardėmis, kurie fotografavo strateginius šalies energetikos objektus, taip pat, anot jo, būta bandymų su dronais įskristi į Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo zoną.
Ministrė pirmininkė ir L. Kasčiūnas taip pat apžiūrės šeštajame pagal dydį šalies mieste šiuo metu vystomą Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono infrastruktūrą – naujai pastatytas pėstininkų kovos mašinų remonto dirbtuves ir rekonstruotas bataliono kareivines.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teigimu, Birutės ulonų batalionas yra vienas pagrindinių Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų ramsčių.
Į antradienį pristatomas dirbtuves investuota apie 6 mln. eurų.
„Vienu metu jose bus galima remontuoti aštuonias transporto priemones, dirbs iki 60 darbuotojų. Šios dirbtuvės užima apie 1,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto. Jose bus remontuojamos pėstininkų kovos mašinos, šarvuotieji visureigiai JLTV ir kitos transporto priemonės“, – nurodo ministerija.
Pasak ministerijos, į rekonstruotas Birutės ulonų bataliono kareivines investuota apie 5,5 mln. eurų, jos galės priimti iki 700 karių, o infrastruktūrą aptarnaus per 50 darbuotojų. Visas pastato plotas – beveik 2,9 tūkst. kvadratiniai metrai.
Didžioji dalis Birutės ulonų bataliono statinių pastatyti dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir jau nebeatitiko šiuolaikinėms kareivinėms keliamų reikalavimų.
Statiniai pasižymi istorine architektūra, todėl atliekant rekonstrukcijos darbus atsižvelgta ir į šį aspektą.
KAM duomenimis, per pastaruosius penkerius metus investicijos į Birutės ulonų baliono infrastruktūrą sudarė vidutiniškai apie 8 proc. visų krašto apsaugos sistemos investicijų į infrastruktūrą. Praėjusiais metais batalione rekonstruotos mažosios kareivinės, nutiesti vidaus keliai. Anksčiau pastatytas amunicijos saugojimo sandėlis, rekonstruota valgykla.
„Toliau investicijos į Birutės bataliono infrastruktūrą nesustoja ir sieks dešimtis milijonų eurų – dar šiemet planuojama baigti degalinės su plovykla statybas, jau artimiausiu metu prasidės pėstininkų kovo mašinų ir kitos ginkluotės simuliacinio centro statybos darbai, mažojo sporto komplekso, sandėlio ir kitos infrastruktūros statybos“, – nurodė KAM.
Naujausi komentarai