„Mums reikėtų truputį grįžti atgal ir pasižiūrėti, ar tikrai mūsų klausimų kėlimas ir tam tikrų problemų iškėlimas yra tai. Mes esame gavę pakeliui patarimų patylėti, kaip pamiršę progą patylėti, visokių tokių pastabų yra buvę Lietuvos istorijoje“, – LRT radijui penktadienį sakė premjerė, paklausta, ar viešos diskusijos dėl brigados dislokavimo nesugadins dvišalių Lietuvos ir Vokietijos santykių.

„Bet dienų gale, ar negalime pasakyti, kad dėl daugelio dalykų deja, pabrėšiu, deja, bet vis dėlto buvome teisūs? Man atrodo, kad kai klausimai nebūtinai yra labai patogūs arba labai malonūs ir yra susiję su tam tikrais finansais ir įsipareigojimais, tam tikra atsakomybe, vis dėlto reikia kalbėti drąsiai ir reikia tas problemas, kurios yra realios, kelti“, – pažymėjo ji.

Mes esame gavę pakeliui patarimų patylėti, kaip pamiršę progą patylėti, visokių tokių pastabų yra buvę Lietuvos istorijoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį teigė, kad jam nesuvokiamas kai kurių politikų elgesys, viešoje diskusijoje keliant abejones, ar Vokietija vykdys savo įsipareigojimus dėl brigados dislokavimo. Jis taip pat pažymėjo, kad diskusijos dėl brigados pradėtos per anksti, nes visų pirma reikia būti pasiruošusi priimti sąjungininkų karius.

„Mes kalbame apie realų būdą ir realią būtinybę turėti maksimalų atgrasymą ir kalbame su tais, kurie jau yra iš dalies prisėmę už tai atsakomybę, tai yra Vokietija, kuri vadovauja EFP (angl. Enhanced Forward Presence, priešakinės kovinės pajėgos – BNS) pajėgoms Lietuvoje, taip pat su kitais partneriais apie tai kalbėsimės. Nes, man atrodo, kad reikia labai aiškiai suprasti, kad gyvename istorinio lūžio metais, bet kol gėris pasaulyje nugalės blogį, dar praeis šiek tiek laiko“, – kalbėjo premjerė.

Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonnas (Matijas Zonas) gruodį per konferenciją Seime teigė, kad kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.

Anot jo, viešoje erdvėje kilę debatai dėl Vokietijos įsipareigojimo Lietuvoje dislokuoti brigadą įgavo nepasitikėjimo atspalvį ir tai žeidžia Vokietiją, be to, ši diskusija yra „ardanti ir žalinga“.

G. Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) birželį Vilniuje sutarė dėl komunikato, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.

Berlynas iki šiol Lietuvoje dislokavo priešakinį brigados vadovavimo elementą.

Vilnius siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau bus pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.

Tai šalies viduje sukėlė diskusijas dėl Vokietijos įsipareigojimų Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio vienetą.