Ji tai sakė po pirmadienį Vyriausybėje vykusio susitikimo su frakcijų seniūnais, kur buvo tariamasi, kaip sustiprinti krašto apsaugą po Rusijos invazijos į Ukrainą.
„Noriu pasidžiaugti ir pasididžiuoti, jog Lietuvos Seime nėra jokios kitos nuomonės nei, kad išties reikia didinti krašto apsaugos finansavimą jau šiais metais. Ir nebuvo diskusijų dėl masto“, – žurnalistams sakė I. Šimonytė.
„Visos frakcijos (...) išreiškė palaikymą biudžeto pakeitimams“, – teigė ji.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad gynybos biudžetas bus didinamas kiek mažiau nei suformuotas poreikis.
„Turiu pasakyti, kad bendras poreikis, kuris buvo suformuluotas ir priimančios šalies, ir papildomos ginkluotės, yra apie pusė milijardo, tačiau nėra galimybių visa tai įgyvendinti per vienerius metus, per tuos mėnesius, kurie dar liko“, – teigė A. Anušauskas.
„Apskritai, Europoje gynybiniai pajėgumai, tiekiant amuniciją, yra kai kuriose vietose pasiekę piką. Daugelis šalių keičia savo planus, didina įsipareigojimus gynybai ir dėl to mes siekiame tame procese nebūti paskutiniai ir stiprinti savo gynybinius pajėgumus“, – pridūrė jis.
Ministro teigimu, per artimiausius metus Lietuvoje norima įgyvendinti „modernaus kario idėją“ – aprūpinti karius moderniais prietaisais, skirtais veikti bet kuriuo paros metu.
„Optiniai taikikliai, termovizoriai, naktinis matymas, kario gebėjimas veikti bet kokiomis sąlygomis yra būtinas. Aprūpinimas visų ginklų optiniais taikikliais, termovizoriais, naktinio matymo prietaisais – visa tai suplanuota, numatoma padaryti“, – pasakojo krašto apsaugos ministras.
Daugelis šalių keičia savo planus, didina įsipareigojimus gynybai ir dėl to mes siekiame tame procese nebūti paskutiniai ir stiprinti savo gynybinius pajėgumus.
Anot jo, numatoma įsigyti ir prieštankinių amerikietiškų raketų „Javelin“, Izraelio gamybos „Spike“, taip pat kovinių dronų, amunicijos.
Be kita ko, pasak ministro, sraigtasparnių įsigijimas dar bus papildomai derinamas su amerikiečiais, taip pat planuojama numatyti lėšas kibernetinio saugumo stiprinimui.
Premjerės teigimu, patvirtinti naują biudžetą bus siekiama skubos tvarka Seimo pavasario sesijoje.
Papildomas 250 mln. eurų finansavimas asignavimus krašto apsaugai padidins iki daugiau nei 2,5 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP).
Premjerė taip pat teigė, kad Lietuvai pasiekus 2,5 proc. BVP gynybai ribą, su partijomis bus tariamasi dėl gynybos susitarimo atnaujinimo.
Dabartiniame 2018 metais pasirašytame susitarime partijos įsipareigojo iki šios ribos gynybos finansavimą padidinti iki 2030 metų.
„Šiandien esame sutarę su frakcijomis, kad visos partijos deleguos savo atstovus susitarimo dėl gynybos atnaujinimui, kadangi dabar pasiekus 2,5 procento to susitarimo nuostatos jau tarsi tampa pasenusiomis, todėl jį reikia atnaujinti“, – sakė premjerė.
Anot jos, partijos turėtų sutarti dėl kitų tikslų ir susitarimas galėtų būti tikslinamas „konkrečiai kalbant, kam ir kokioms sritims tos papildomos lėšos galėtų būti skiriamos ir per kokį laikotarpį“.
„Yra kai kurios valstybės, kurios šiemet didina krašto apsaugos finansavimą iki 3 proc., čia nėra kažkokios lenktynės, bet neatmesčiau, kad greitai atsiras galbūt ir kiti procentai, ir kitos datos“, – reziumavo Vyriausybės vadovė.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs valdančiosios Laisvės frakcijos atstovas Vytautas Mitalas teigė, jog svarbu, kad susitarimas apimtų „ne tik lengviausiai atsakomą klausimą, kiek išlaidų Lietuva gali skirti šalies gynybai, bet ir kitus klausimus“.
„Tą pačią visuotinio šaukimo idėją, kas yra Laisvės partijos programoje, ir tokią vyrų ir moterų visuotinio šaukimo idėją mes vienareikšmiškai palaikome“, – sakė V. Mitalas.
Tą pačią visuotinio šaukimo idėją, kas yra Laisvės partijos programoje, ir tokią vyrų ir moterų visuotinio šaukimo idėją mes vienareikšmiškai palaikome.
Valdančiosios Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, kad su opozicinėmis frakcijomis sutarta skubos tvarka priimti gynybos lėšų pakeitimus, o vėliau biudžetas bus peržiūrimas siekiant sumažinti infliacijos poveikį gyventojams.
„Opozicinės frakcijos sako, kad reikia spręsti antiinfliacinių priemonių paketą, rastas sutarimas, kad skubos tvarka gynybai, o tada žiūrime, kaip keičiasi rinkose kainos, ties kokia riba nusistovi naftos, dujų kaina, kada matysime infliacijos mastelius, tada imame normaliai peržiūrėti biudžetą. (Bus) dar vienas biudžeto peržiūrėjimas, nes šis yra ne peržiūrėjimas, o lėšų gynybai skyrimas“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Spaudos konferencijoje dalyvavo tik šių dviejų Seimo frakcijų atstovai.
Rusija vasario pabaigoje įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje. Vakarai į tai atsakė sankcijomis Rusijai ir įvairia parama Ukrainai, įskaitant ir karinę.
Reaguojant į besikeičiančią saugumo situaciją, sąjungininkai atsiuntė papildomų karių ir technikos ir regioną.
