„Iki šiol nebuvo tokių atvejų, kai teisinė neliečiamybė šitame Seime nebūtų panaikinta, visiškai nesvarbu, kurios pusės politikui. Jei iš tikrųjų taip bus, man bus labai gėda“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Seimo opozicijos atstovai ketina nedalyvauti sprendžiant klausimą dėl Seimo nario P. Gražulio neliečiamybės panaikinimo, sakydami nematantys tam pagrindo, taip pat įžvelgdami ir politinę potekstę iniciatyvose prieš opozicijos atstovus.

Premjerė pažymi, kad šiuo atveju į Seimą dėl parlamentaro neliečiamybės panaikinimo kreipėsi generalinė prokurorė, kuri „turbūt šiaip sau į Seimą su tokiu prašymu nevaikšto“, o jei opozicija mato tyrime politinius motyvus, tai, pasak jos, yra stiprus kaltinimas prokuratūrai.

„Jei opozicija mano, kad Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl politinių priežasčių, šiaip čia yra labai baisus kaltinimas prokuratūrai, aš tikrai nematau pagrindo taip manyti“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

Jei opozicija mano, kad Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl politinių priežasčių, šiaip čia yra labai baisus kaltinimas prokuratūrai, aš tikrai nematau pagrindo taip manyti.

Generalinė prokurorė N. Grunskienė ketvirtadienį prašys Seimo leidimo patraukti P. Gražulį baudžiamojon atsakomybėn pernai gegužę pradėtame tyrime po Seimo nario viešų pasisakymų apie LGBTIQ bendruomenės narius.

„Šiuo metu turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kalbėdamas viešai Seimo patalpose po plenarinio Seimo posėdžio, kurio metu buvo svarstomas Civilinės sąjungos įstatymo projektas, Seimo narys Petras Gražulis galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje“, – nurodyta prokuratūros pranešime.

Minėtame straipsnyje numatyta, kad tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, gali būti baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Praėjusių metų gegužės 26 dieną, Seimui po pateikimo pritarus Civilinės sąjungos įstatymo projektui, įteisinančiam tos pačios lyties asmenų partnerystę, P. Gražulis, išėjęs iš plenarinių posėdžių salės Seime sutiko kelis LGBTIQ bendruomenės atstovus ir juos iškeikė, išvadino išsigimėliais, platinančiais venerines ligas, siūlė gydytis.

Minėtame ikiteisminiame tyrime parlamentaras apklaustas kaip specialusis liudytojas, tačiau norint jam pateikti įtarimus, Seimas turi panaikinti jo teisinę neliečiamybę.

Pagal Konstituciją, Seimas narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali kitaip suvaržoma jo laisvė.

Generalinė prokurorė jau antrą kartą šioje kadencijoje prašys panaikinti Mišrios Seimo narių grupės parlamentaro P. Gražulio teisinį imunitetą.

2020 metų gruodį jis panaikintas, kad būtų galima politikui pateikti įtarimus dėl piktnaudžiavimo „Judex“ koldūnų byloje.

Teisėsaugos duomenimis, pasinaudodamas Seimo nario statusu P. Gražulis padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, kai Rusijos pareigūnai 2015 metais šios įmonės produkcijoje rado listerijos bakterijų.

Už tai Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį politikui skyrė daugiau nei 15 tūkst. eurų baudą ir nurodė konfiskuoti per 3,3 tūkst. eurų. Šių metų lapkričio 7 dieną galutinį verdiktą šioje byloje turėtų skelbti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Be to, P. Gražuliui pradėta apkalta už tai, kad tyčia balsavo už kitą Seimo narį.

Opozicijos atstovai ketina nedalyvauti

Seimo opozicijos atstovai linkę nedalyvauti sprendžiant klausimą dėl Seimo nario Mišrios grupės atstovo P. Gražulio neliečiamybės, kurią prokuratūra prašo panaikinti, kad politikui būtų galima pateikti įtarimus dėl viešo tyčiojimosi ir žmonių grupės niekinimo dėl jų seksualinės orientacijos.

„Tikrai norime išklausyti, ką pasakys generalinė prokurorė, bet sprendimas frakcijos – nedalyvauti, nebent ką nors prokurorė pasakytų, ko iki šiol nežinojom“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė didžiausios opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.

„Valstiečių“ seniūnė teigė, jog prieš opoziciją nukreiptos iniciatyvos „susiveda kaip į opozicijos ne tai, kad naikinimą, bet kitų problemų uždengimą opozicijos narių (persekiojimu – BNS)“.

Panašiai kalbėjo ir opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.

„Išklausysime prokurorės, tada spręsime. Turi pagrindo (kalbos, kad opozicija nedalyvaus – BNS), bet spręsime pagal tai, ką pasakys prokurorė“, – BNS sakė S. Skvernelis.

Opozicinės Darbo partijos vadovas Andrius Mazuronis žurnalistams irgi patvirtino, kad „darbiečiai“ neketina dalyvauti sprendžiant dėl P. Gražulio neliečiamybės.

Valdančiosios Laisvės frakcijos atstovas, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius sakė generalinės prokurorės Nidos Grunskienės kreipimąsi vertinantis „labai teigiamai“.

„Toks žingsnis aiškiai parodo, kad neapykantos kalbai vakarietiškoj Lietuvoj vietos paprasčiausiai nėra“, – sakė T. V. Raskevičius.

Komentuodamas opozicijos ketinimus nedalyvauti sprendžiant dėl P. Gražulio neliečiamybės, T. V. Raskevičius vadino „eiliniu bandymu manipuliuoti neigiamomis tendencijomis“.

„Opozicijos norėčiau paklausti, ar jiems atrodo normalu, kai Seimo narys viešai skatina neapykantą tam tikros socialinės grupės atžvilgiu?“ – klausė komiteto vadovas.