„Mūsų tai turbūt neturėtų stebinti. Yra ta technologija, ta taktika, kurią Rusija naudoja, ir tų incidentų būdavo ir anksčiau. Visi būdai kažkaip laikyti žmonių rankas užimtas – matyt, kad toks yra įprotis Kremliaus“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė ministrė pirmininkė.
Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, NATO orlaiviai kasdien pradėjo patruliuoti palei Baltijos šalių oro erdvės sieną su Rusija ir Baltarusija.
Visi būdai kažkaip laikyti žmonių rankas užimtas – matyt, kad toks yra įprotis Kremliaus.
Be to, praėjusią savaitę oro policijos misiją vykdantys naikintuvai 18 kartų kilo atpažinti ir palydėti skrydžio taisyklių tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių Rusijos orlaivių.
„Ką mums reikia žinoti, kad iš karto yra reaguojama, yra kam reaguoti, Lietuva yra saugi ir saugoma NATO skėčio“, – sakė premjerė.
Prasidėjęs karas paskatino Lietuvos pareigūnus didinti spaudimą Aljansui dėl Baltijos šalių oro policijos pakeitimo oro gynybos misija.
Pasak I. Šimonytės, Baltijos šalių gynybos svarba dabar jau akivaizdi visiems partneriams.
„Kaip žinia, NATO yra gynybinis aljansas, bet ta gynyba turi tokias galbūt skirtingas koncepcijas. Viena koncepcija yra atgrasymo, kita koncepcija yra gynybos. Ir mes labai daug metų siekiame, kad gynybos planai būtent remtųsi šita koncepcija. Ir dabar, man atrodo, jau visiems yra akivaizdu, kad taip turi būti ir ta linkme yra dirbama – ir mūsų dirbama, ir NATO dirbama, ir mūsų NATO partnerių“, – teigė ministrė pirmininkė.
Šiuo metu iš Lietuvos bei Estijos vykdoma Baltijos šalių oro policijos misija, pradėta šalims įstojus į Aljansą 2004-aisiais.
Lietuva jau daug metų siekia, kad oro policijos misija taptų sudėtine oro gynybos dalimi. Tai reiškia, kad budintys Aljanso naikintuvai krizės atveju galėtų vykdyti kovines užduotis.
