„Tai yra per stiprūs, per dideli įsipareigojimai“

Vokietijoje braškant vaivorykštinei valdančiajai koalicijai, tai neturės įtakos šios šalies brigados dislokavimui Lietuvoje, ketvirtadienį Žinių radijuje kalbėjo ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Vis tik, pasak jos, politinį nestabilumą Kremlius gali išnaudoti savo propagandai.

„Tikiuosi, kad ne, nes vis dėlto tai yra per stiprūs, per dideli įsipareigojimai, kad rinkiminis ciklas tai keistų“, – kalbėjo I. Šimonytė, paklausta, ar byranti koalicija Vokietijoje gali turėti įtakos brigados priėmimui.

„Juoba, kad, mano žiniomis, alternatyvi opozicinė stipriausia politinė jėga, kuri yra krikščionių demokratų sąjunga, mūsų seseriška partija Vokietijoje, brigados dislokavimą palaiko, visada palaikė ir netgi iš dalies padėjo mums, būdami opozicijoje, kelti šitą klausimą su dabartiniais valdančiaisiais“, – pažymėjo premjerė.

Jos manymu, koalicijas formuojančių pagrindinių partijų pasikeitimas ar naujos vaivorykštinės koalicijos suformavimas tam, kad antisisteminės jėgos nebūtų kviečiamos į valdžią, Vokietijos įsipareigojimų dėl brigados nepakeis.

Didesne problema I. Šimonytė įvardijo politinį ciklą, galintį į viešąjį diskursą iškelti „nebūtinai malonų“ raginimą tartis su Kremliumi, ką Rusija gali išnaudoti propagandai.

„Nes prieš rinkimus visuomet būna taip, kad girdime visokių dalykų, kuriuos nebūtinai malonu girdėti, apie kokią nors taiką ar (Rusijos prezidento Vladimiro – BNS) Putino pakalbinimus, (...) kuriais čia būdami labai mažai tikime kaip kažkiek veiksmingais“, – sakė I. Šimonytė.

„Akivaizdu, kad bet koks rinkiminis laikotarpis visose šalyse Europoje bus ir V. Putino išnaudojamas propagandai, matėme tai Rytų žemėse per vietos federalinius, žemių rinkimus, matysime, manau, ir kampanijoje, jeigu rinkimai bus sušaukti anksčiau, net jeigu jie būtų ir laiku“, – pridūrė ji.

„Net neabejoju“

„Net neabejoju, kad įtakos tikrai neturės, nes yra sudarytos tarptautinės dvišalės sutartys, jau yra pasiektas negrįžtamumo taškas ir, akivaizdu, kad jokio atsitraukimo nebus“, – Seime žurnalistams ketvirtadienį sakė L. Kasčiūnas.

Taip jis kalbėjo po to, kai Vokietijos liberali Laisvoji demokratų partija (FDP) trečiadienį paskelbė, kad visi jos ministrai traukiasi iš krizės krečiamos valdančiosios koalicijos.

FDP šį sprendimą priėmė po to, kai anksčiau trečiadienį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) atleido maištaujantį finansų ministrą Christianą Lindnerį (Kristianą Lindnerį).

Sausio viduryje planuojama surengti parlamento balsavimą dėl pasitikėjimo vyriausybe, neatmetama ir pirmalaikių rinkimų idėja.

Krašto apsaugos ministras neabejoja, kad artėjančiuose rinkimuose išaugs opozicinei Krikščionių demokratų sąjungai rinkėjų skiriamų balsų kiekis.

„Labai tikėtina, kad Vokietijoje formuosis ta centristinė didžioji koalicija – socialdemokratai su krikščionimis demokratais, kurie dar labiau pasisako už Rytų flango apginamumą ir atgrasymą“, – teigė L. Kasčiūnas.

„Būkime ramūs, Vokietijos rinkimai nekeičia tokių sprendimų“, – pridūrė jis.

Iššūkių nebent būtų, jei radikalios jėgos laimėtų kritinį balsų skaičių, o taip tikrai nebus.

L. Kasčiūno žiniomis, brigados formavimas jau yra prasidėjęs, tam numatytos lėšos, tad pasikeitimai Vokietijos vyriausybėje tam įtakos neturės.

„Iššūkių nebent būtų, jei radikalios jėgos laimėtų kritinį balsų skaičių, o taip tikrai nebus“, – kalbėjo ministras.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad „reikia stebėti, kas darysis toliau“ ir kada Vokietijoje bus organizuojami nauji parlamento rinkimai.

„Tiek Lietuvai, tiek Ukrainai, tiek Europos Sąjungai stabili Vokietija yra ypač svarbus veiksnys, nes užsitęsusi nestabili situacija kenkia visiems“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Ar tai gali tiesiogiai paliesti mūsų susitarimus dėl brigados? Nemanau“, – teigė jis.

G. Landsbergis tvirtino manantis, kad Berlynas laikysis pasirašytų susitarimų dėl brigados dislokavimo.

„Vienintelis argumentas, susijęs šiek tiek ir su mūsų politine situacija – neduokime patys argumentų tapti priešrinkiminio politinio debato dalimi“, – sako ministras.

Jis pabrėžė, kad Vokietija ypač jautriai žiūri į antisemitizmą, tad būsimiems Lietuvos valdantiesiems G. Landsbergis palinkėjo „neduoti argumentų tapti ginčo dalimi“.

Seimo rinkimus laimėję socialdemokratai konsultacijoms dėl darbo koalicijoje pasikvietė ir partiją „Nemuno aušra“, kurios lyderį Remigijų Žemaitaitrė Konstitucinis Teismas dėl antisemitinių pasisakymų yra pripažinęs sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją.

Berlynas brigadą, kurią sudarys apie 5 tūkst. karių, Lietuvoje planuoja dislokuoti iki 2027 metų. Vokietija yra sakiusi, kad jos perkėlimo tempas priklausys nuo Lietuvos pasirengimo priimti karius ir jų šeimas, sukuriant reikalingas sąlygas.

Tiek valdantieji, tiek dalis Vokietijos parlamento opozicijos brigadą Lietuvai vadina neapgręžiamu Berlyno įsipareigojimu.