„Matome, kad visuomenės sveikatos krizė prislėgė ne tik ekonomiką, bet ir švietimą, o galų gale – virto sugyvenimo, pasitikėjimo krize. Kantrybe ir ištverme apdovanoti Lietuvos žmonės stebėjo, kaip klumpa politikai – bevaisių rietenų, neįsiklausymo pasirinkimuose“, – antradienį Seime skaitydamas savo antrąjį metinį pranešimą teigė valstybės vadovas.
„Tiek, kiek valdžia demonstruoja neužtikrintumą, blaškosi, keičia sprendimus, negeba planuoti žingsnių į priekį, tiek auga visuomenei tenkanti našta“, – tvirtino jis.
Pasak prezidento, po pastarųjų sunkių metų žiūrime vieni į kitus, „lyg į svetimus kartais“.
Tiek, kiek valdžia demonstruoja neužtikrintumą, blaškosi, keičia sprendimus, negeba planuoti žingsnių į priekį, tiek auga visuomenei tenkanti našta.
„Kritinės situacijos tampa didinamuoju stiklu mūsų silpnybėms ir mūsų tvirtumui. Kuo esame stiprūs ir ką turėtume stiprinti, tokią akimirką matome ryškiai, o blogis nebesislepia – vadinasi, tampa pažeidžiamas“, – teigė G. Nausėda ir ragino vadovautis išmintimi, pagarba bei tapti kūrėjais.
Pasak prezidento, reikėtų kliautis ir stiprėjančia, aktyvia pilietine visuomene.
Baigdamas pranešimą valstybės vadovas sakė, kad „demokratija nėra iškalta akmenyje“ ir „jai bet kada gali pakenkti vienų ar kitų politinių jėgų galios troškulys“.
Pasak G. Nausėdos, demokratiją „gali išmušti iš pusiausvyros besikaupianti socialinė ir ekonominė įtampa, žmonių nusivylimas teisingumu ir solidarumo stoka visuomenėje“.
„Tačiau demokratija turi didžiulę jėgą atlaikyti patiriamus sunkumus, pažadinti visuomenės energiją ir vesti pirmyn“, – sakė jis.
„Mūsų žmonės turi teisę reikalauti išrinktų politikų atsakomybės ir bendromis jėgomis kurti stiprią, teisingą, žalią ir inovatyvią – visų mūsų – Gerovės Lietuvą“, – teigė G. Nausėda.
Lyderystė iš ministerijų kabinetų perėjo į savivaldą
Per pastaruosius metus savivaldybės ėmėsi lyderystės valdant koronaviruso pandemiją, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Per pastaruosius metus pamatėme, kaip lyderystė iš ministerijų kabinetų perėjo į savivaldą, – skaitydamas metinį pranešimą Seime antradienį sakė šalies vadovas. – Jos ėmėsi tie, kurie kasdien mato žmonių poreikius ir geba į juos atsiliepti nelaukdami nurodymų. Tie, kas nebijo prisiimti atsakomybės.“
„Nuo neįprastų verslo skatinimo idėjų, garsinusių Lietuvą pasaulyje, iki vakcinavimo registracijos sistemos – visa tai buvo inicijuota savivaldos žmonių, kuriems taip pat noriu nuoširdžiai padėkoti“, – pridūrė jis.
G. Nausėda „didžiule mūsų visų klaida“ pavadino sprendimus kultūros įstaigas per karantiną atverti vienas paskutiniųjų.
Pasak prezidento, jos galėjo gana saugiai veikti ir skaldyti visuomenėje besikaupiančią įtampą.
„Klaidą šiandien galime ištaisyti tik padėdami kultūrai vėl pakilti ir užimti deramą vietą mūsų gyvenimuose, nes tai – mūsų nacionalinės tapatybės pamatas ir visuomenės atrama“, – kalbėjo šalies vadovas.
Jis paragino Seimą priimti jo siūlymą nuo liepos didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį, spręsti per pandemiją išryškėjusias socialines problemas.
Prezidentas taip pat pabrėžė, kad dėl per pandemiją sustabdyto sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų teikimo neįgalieji bei reikalaujantieji slaugos ar jų šeimos jaučiasi dar labiau izoliuoti nuo visuomenės, o nuotoliniu būdu prasimokę moksleiviai rizikuoja tapti „prarastąja karta“.
„Uždarymas vienutėje su kompiuteriu ar telefonu rankoje lems tik dar didesnius mokymosi rezultatų skirtumus. Tiesą sakant, jau lemia“, – sakė G. Nausėda.
„Todėl mūsų pareiga – tikslingomis priemonėmis siekti geresnės vaikų sveikatos, mokymosi ir užimtumo, socialinio gyvenimo kokybės. Kad ateityje nereikėtų su apmaudu kalbėti apie prarastus metus ar prarastąją kartą“, – teigė jis.
Šalies vadovas tvirtino, kad netrukus pamatysime, ar tikslas iki vidurvasario paskiepyti 70 proc. suaugusių šalies gyventojų bus įgyvendintas.
„Nėra prasmės ginčytis, ar tai įvyks liepos pirmą ar paskutinę savaitę. Neturime prabangos rudenį iš naujo kartoti išeitą pandemijos mokyklos kursą. Mūsų visu gyvenimai negali dar kartą sustoti“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas G. Nausėda antradienį Seime skaito antrąjį metinį pranešimą.
Pareigą valstybės vadovui Seime perskaityti metinį pranešimą numato Konstitucija.
Naujausi komentarai