G. Nausėda sako, kad Lietuvos tikslas turi būti teisinga, žalia, inovatyvi gerovės valstybė, o ją kuriant reikia didesnės pagarbos, dialogo ir tarpusavio pasitikėjimo.

Tai šalies vadovas pareiškė ketvirtadienį Seime skaitydamas pirmąjį savo metinį pranešimą.

„Tris dešimtmečius mūsų visų svarbiausias tikslas buvo grįžti ten, iš kur buvome per prievartą išplėšti, – į Vakarų pasaulį politine, kultūrine ir ekonomine to žodžio prasme. Tris dešimtmečius siekėme įtvirtinti šalies tarptautinį saugumą, kad skaudi praeities istorija niekada nepasikartotų“, – sakė G. Nausėda.

„Šis valstybės kūrimo ir tobulinimo darbas neturi pabaigos. Tačiau šiandien greta jo mes iškėlėme kitą didįjį Lietuvos tikslą – teisinga, žalia, inovatyvi gerovės valstybė“, – teigė prezidentas.

Pasak G. Nausėdos, gerovės valstybė prasideda „nuo pagarbos, tarpusavio pasitikėjimo, atsakomybės už bendrą interesą ir pagalbos vienas kitam“.

Prezidentas pabrėžė, kad kantriai sieks bendro sutarimo dėl tolesnės valstybės raidos.

Pirmuosius savo kadencijos metus skyriau tam, kad Lietuvoje būtų daugiau pagarbos, pasitikėjimo, teisingumo, atsakomybės ir solidarumo.

„Vienintelis Lietuvai tinkamas planas yra tas, kurį pasieksime bendru sutarimu. Kantriai suderintas, mokantis priimti sprendimus nesipjaunant ir nesispjaudant, ir vykdomas, priimant asmeninį įsipareigojimą už rezultatą. Tokį matau valstybės raidos kelią ir jos valdymo stilių“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Pirmuosius savo kadencijos metus skyriau tam, kad Lietuvoje būtų daugiau pagarbos, pasitikėjimo, teisingumo, atsakomybės ir solidarumo. Gerbdamas kitaip manantįjį gali pasiekti kur kas daugiau nei jį žemindamas. Ši tiesa galioja tarpasmeniniuose santykiuose, tačiau ji lygiai taip pat neginčijama ir valstybės kūrimo procese“, – teigė jis.

G. Nausėda prezidento pareigas pradėjo eiti pernai liepos 12 dieną. Rinkimų kampanijoje G. Nausėda dalyvavo su Gerovės valstybės programa, kur akcentavo socialinės atskirties mažinimą ir didesnę pagarbą politikoje.

Politinės atsakomybės kartelė nuleista iki visiško dugno

Valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelė Lietuvoje nuleista iki visiško dugno, sako prezidentas G. Nausėda.

Tai šalies vadovas pareiškė skaitydamas metinį pranešimą Seime.

„Gėdinga, kad aukšto rango valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelę nuleidome iki visiško dugno. Atseit, visi veiksmai, kurie nebaudžiami sodinimu už grotų, yra teisingi ir teisėti“, – kalbėjo G. Nausėda.

Gėdinga, kad aukšto rango valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelę nuleidome iki visiško dugno.

Prezidentas metiniame pranešime konkrečių politikų neįvardijo, tačiau pastarąjį pusmetį jis konfliktavo su valdančiaisiais dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus galimybių toliau eiti pareigas.

G. Nausėda taip pat teigė, kad jį „glumina politikų užsispyrimas priešintis iniciatyvoms, kurios yra ne jų sugalvotos, nors naudingos Lietuvos piliečiams“.

„Įsisąmoninkime pagaliau, kad eiti į kompromisą – nėra silpnumas. Politinės daugumos darbas – ne buldozeriu sulyginti su žeme kitus. Politinės opozicijos darbas – ne kritika dėl kritikos. Visų darbas – kurti bendrą gėrį“, – sakė prezidentas.

Seimas parodė deramą vienybę

G. Nausėda sako, kad Lietuva parodė rūpestį savo ir sąjungininkų piliečiais, kai pernai įvykdė dėl šnipinėjimo nuteistų žmonių mainus su Rusija.

„Man buvo garbės reikalas du Lietuvos ir vieną mums draugiškos Norvegijos pilietį sugrąžinti į savo šeimas“, – skaitydamas metinį pranešime Seime sakė prezidentas.

Lapkričio 15 dieną Lietuva ir Rusija apsikeitė dėl šnipinėjimo nuteistais asmenimis: perdavus du rusus Maskvai į Lietuvą grįžo Jevgenijus Mataitis bei Arstidas Tamošaitis. Norvegijai mainuose iš Rusijos sugrąžintas šalies pilietis Frodė Bergas.

Žvalgų mainų operacija įvykdyta prezidentui suteikus malonę Rusijos piliečiams. Malonę prezidentas suteikė po to, kai Seimas priėmė įstatymo pataisas, nors buvo daug diskusijų dėl jų reikalingumo.

„Sprendžiant šią problemą, Seimas parodė deramą vienybę. Tarnybos demonstravo profesionalumą ir gebėjimą organizuoti trijų valstybių veiksmus. Ačiū jums už puikų darnos pavyzdį, kuriuo patvirtinome, kad Lietuvai žmogus nėra pėstininkas geopolitinėje šachmatų lentoje, o kartu sustiprinome savo šalies prestižą NATO sąjungininkų akyse“, – sakė G. Nausėda.

Siūlo įdiegti elektroninį balsavimą užsienio lietuviams

G. Nausėda siūlo įdiegti elektroninį balsavimą užsienio lietuviams.

Apie tokią galimybę šalies vadovas užsiminė ketvirtadienį skaitydamas metinį pranešimą Seime.

„Lietuva gali ir turi suteikti galimybes po pasaulį išsibarsčiusiems savo vaikams būti tokiais pat mūsų šalies piliečiais, kokie esame mes visi. Pirmuoju žingsniu čia galėtų tapti elektroninio balsavimo užsienio lietuviams diegimas“, – sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas nedetalizavo, kokiuose rinkimuose siūlo įvesti elektroninį balsavimą.

Lietuvoje jau ne vienus metus diskutuojama dėl balsavimo internetu įteisinimo, tačiau galutiniai sprendimai iki šiol nepriimti, argumentuojant kibernetinio saugumo motyvais.

Aistros dėl KT stumia šalį į konstitucinę krizę

G. Nausėda sako, kad keliamos aistros dėl Konstitucinio Teismo stumia šalį į konstitucinę krizę.

„Pastaruoju metu bandoma kelti daug aistrų dėl Konstitucinio Teismo. Sąmoningai ar nesąmoningai daromi žingsniai, kurie stumia šalį į konstitucinę krizę. Tai yra neatsakinga“, – pareiškė prezidentas skaitydamas pirmąjį savo metinį pranešimą Seime.

Sąmoningai ar nesąmoningai daromi žingsniai, kurie stumia šalį į konstitucinę krizę. Tai yra neatsakinga.

Valdančiosios koalicijos partneriai šią savaitę pareiškė manantys, kad Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas pareigas eina neteisėtai, ir paragino prezidentą G. Nausėdą spręsti situaciją. Konstitucinis Teismas pareiškė, kad nepagrįstų abejonių skleidimą vertina kaip politinį spaudimą.

Kovą baigėsi D. Žalimo ir dar dviejų Konstitucinio Teismo teisėjų kadencija, tačiau Seimui atmetus pasiūlytas kandidatūras Konstitucijoje numatyta teisėjų rotacija neįvyko ir teismas toliau dirba sena sudėtimi.

G. Nausėda savo metiniame pranešime taip pat paragino teismų vadovus užtikrinti aukštesnius etikos standartus.

„Buvau ir būsiu nepakantus teisėjo vardą pažeminusiems teisėjams, tačiau to nepakanka. Ypač svarbi teismų savivaldos ir bendrai visos teismų bendruomenės netolerancija etikos standartų neatitinkančiam bendruomenės narių elgesiui. Tik nuosekliai įgyvendindama savo įgaliojimus teismų savivalda prisidės prie teisėjų etikos standartų laikymosi. Atsakomybė už tai tenka ir teismų vadovams“, – sakė G. Nausėda.

Aiškindamas įstrigusias kai kurių institucijų vadovų kandidatūras, G. Nausėda teigė, kad yra pasirengęs tartis, bet nesitaikstys su partijų spaudimu.

„Ne paslaptis, kad šiandien ne viena valdžios įstaiga neturi nuolatinio vadovo. Užstrigo kai kurių kertinių teisinės sistemos institucijų atsinaujinimas, įskaitant ir tas, į kurias kandidatus teikia prezidentas. Mane vargiai būtų galima apkaltinti nenoru tartis, tačiau nesitaikstysiu su spaudimu skirti parankius atskiroms partijoms asmenis, kuomet matau geresnių kandidatų“, – sakė G. Nausėda.

Be Konstitucinio Teismo, šiuo metu naujų nuolatinių vadovų neturi Aukščiausiasis Teismas, Viešųjų pirkimų tarnyba, beveik metus nesuderinama kandidatūra į Europos Sąjungos teisingumo teismą.