„Turbūt nėra labai didelis netikėtumas, kai žmonės sako, jog tas lėšas galima panaudoti pensijoms, socialinei apsaugai, kitiems dalykams, kurie atrodo arčiau savų marškinių ir kūno. O krašto apsaugos poreikiai atrodo antraeiliai: žmonės galvoja, kad viskas bus gerai, niekas mūsų nepuls (...), bet aš vis tiek vertinu rizikas, kurios kaupiasi apie Lietuvą. Jos – labai rimtos, ir aš nematau jokio situacijos pagerėjimo per pastaruosius metus“, – interviu delfi.lt sakė valstybės vadovas.

Pasak G. Nausėdos, įtampa regione kaupiasi įvairiuose lygmenyse.

Aš vis tiek vertinu rizikas, kurios kaupiasi apie Lietuvą. Jos – labai rimtos, ir aš nematau jokio situacijos pagerėjimo per pastaruosius metus.

„Matau, kad įtampa regione didelė, agresija juntama ne tik karine, bet ir hibridine, kibernetine forma. Ją jaučia net ir toli į vakarus nuo mūsų esančios Europos šalys. Visa tai ignoruoti ir sakyti „gyvenkime draugiškai“ bei visus pinigus panaudoti kitiems dalykams būtų naivu ir neatsakinga, žvelgiant iš saugumo pozicijų“, – aiškino prezidentas.

G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad partijų pasirašyto susitarimo krašto apsaugai skiriamas lėšas didinti iki 2,5 proc. BVP būtina laikytis, tačiau, atkreipė dėmesį prezidentas, paisant ir žmonių nuomonės.

„Mes, politikai, privalome paisyti žmonių nuomonės, ir manau, kad kiekvienais metais, nepaisant to politinio susitarimo, vyks diskusija tarp politinių partijų dėl krašto apsaugai skirtų lėšų. Tada bus galima įvertinti, kiek esame pajėgūs įgyvendinti nacionalinį susitarimą. Bet kuris nukrypimas nuo nacionalinio susitarimo – tai smūgis būsimiems nacionaliniams susitarimams. Jei pradedame negerbti tų dokumentų, kuriuos priimame, vadinasi, būsimi nacionaliniai susitarimai turės „prigimtinę nuodėmę“: visi galvos, kad ir jų laukia toks pat likimas. Taip diskredituojamas nacionalinio susitarimo instrumentas“, – Delfi portalui kalbėjo G. Nausėda.

Reikia derybų su dėstytojais ir mokslininkais

Nevykdant duotų pažadų akademinei bendruomenei atlyginimus kelti bent 10 procentų ir šiai galvojant apie streikus, prezidentas G. Nausėda sako, kad Vyriausybės atstovams vertėtų vėl sėsti prie derybų stalo su dėstytojų ir mokslininkų atstovais. Prezidentūra yra pasiryžusi tarpininkauti.

„Manau, vertėtų grįžti prie derybų stalo, ir aš labai tikiuosi, kad tos derybos bus konstruktyvios. Aš esu už dialogą ir skatinsiu abi puses ieškoti sutarimo be tarpusavio kaltinimų. Jei tam reikės mūsų paslaugų tarpininkaujant ar moderuojant, mes esame pasirengę tai padaryti“, – interviu portalui delfi.lt sakė G. Nausėda.

Aš esu už dialogą ir skatinsiu abi puses ieškoti sutarimo be tarpusavio kaltinimų.

Vyriausybės atstovai ateinančiais metais žadėjo akademinės bendruomenės atlyginimus kelti bent 10 procentų. Tačiau paaiškėjo, kad kitų metų valstybės biudžete papildomų pinigų dėstytojų, mokslininkų algoms nėra.

Akademinei bendruomenei pasipiktinus dėl sulaužyto pažado, premjeras Saulius Skvernelis rodė pirštu į universitetų negeroves: „Mes paklauskime akademinės bendruomenės, (…) kiek mūsų universitetų mokslinio potencialo yra komercializuota, (…) kaip mūsų studentus graibsto verslo organizacijos.“

Prezidentas G. Nausėda užsimena, kad, akademinei bendruomenei žadant kelti atlyginimus, papildomų sąlygų greičiausiai pateikta nebuvo.

„Manau, visada galima atrasti dalykų, kuriuos akademinė bendruomenė galėtų pagerinti. Bet nežinau, ar jie buvo keliami kaip išankstinis reikalavimas tariantis dėl tų pažadų, apie kuriuos šiandien kalbame. Pažadai jau pateikti, o dabar kalbame apie tai, kad ne visai galime juos įgyvendinti, nes turime papildomų reikalavimų“, –  sakė G. Nausėda.