Valstybės vadovo teigimu, tolygiai prieinamas kokybiškas švietimas turi didelę įtaką regionų plėtrai.
„Tačiau kol kas įsibėgėjusi švietimo komercializacija, kuri ne tik nėra stabdoma, bet ir toliau skatinama, tik dar labiau didina socialinę atskirtį ir programuoja naujas problemas ateičiai“, – sakė jis.
„Tuo metu valstybinės švietimo sistemos stiprinimas buksuoja“, – teigė G. Nausėda.
Jis siūlė įvertinti tarpinius „Tūkstantmečio mokyklų“ programos rezultatus, tikrinant pažangos planų turinio atitiktį deklaruojamiems siekiams, laiku nustatyti trūkumus ir juos pašalinti.
„Nesinorėtų, kad ir Tūkstantmečio mokyklų“ programa taptų dar viena savitiksle reforma, skirta pirmiausia europiniams pinigams įsisavinti, o ne vaikų mokymosi sąlygoms pagerinti“, – kalbėjo valstybės vadovas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra pradėjusi „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, pagal kurią numatoma skirti paramą 150-čiai programoje dalyvaujančių savivaldybių pasirinktų ir nustatytus kriterijus atitinkančių mokyklų, jas sustiprinant ir padarant regiono centrais.
Vieni mokytojai praranda viltį. Kiti išeina. Arba neateina, net ir užbaigę valstybės remiamas pedagogikos studijas.
Programoje dalyvaujančios savivaldybės taip pat įsipareigos mažinti jungtinių klasių ir apskritai didinti moksleivių klasėse skaičių, gerinti moksleivių pasiekimus, turės daugėti švietimo pagalbą gaunančių ar būreliuose dalyvaujančių moksleivių.
G. Nausėdos teigimu, šiuo metu priimami sprendimai ir dėl mokyklų tinklo pertvarkos kriterijų, ir dėl programų atnaujinimo yra lydimi leitmotyvo, kad viskas nuspręsta.
„Šitaip politinių sprendimų našta didele dalimi perkeliama ant mokytojų pečių. Mūsų pedagogai ir toliau negailestingai stumiami tarp tėvų reikalavimų kūjo ir švietimo biurokratijos priekalo. Vieni mokytojai praranda viltį. Kiti išeina. Arba neateina, net ir užbaigę valstybės remiamas pedagogikos studijas“, – sakė jis.
„Tad ar nebus taip, kad ir 2025 metais lygiai taip pat grąžysime rankas dėl mokytojo profesijos prestižo? Ar vėl triumfuos skeptikai, kurie dar prieš penkerius–šešerius metus, prisimenu puikiai, sakė, kad užmojis atkurti tą prestižą baigsis šnipštu. Prestižas arba yra, arba jo nėra. Ir sukurti jį gali tik konkretūs veiksmai, pavyzdžiui, mokytojų darbo užmokesčio didinimo programa“, – kalbėjo prezidentas.
Jis taip pat ragino Lietuvos pedagogų bendruomenę aktyviau pasisakyti švietimo strategijos klausimais.
G. Nausėda sakė, kad išmintingų sprendimų reikia ir vykdant kolegijų tinklo pertvarką.
„Keliami reikalavimai dėl studentų skaičiaus, visu etatu dirbančių ir mokslinį laipsnį turinčių dėstytojų skaičiaus, absolventų sėkmės darbo rinkoje visas kolegijas kerpa pagal vienodą kurpalį“, – tvirtino jis.
Anot prezidento, kiekviena aukštoji mokykla veikia skirtingomis sąlygomis, todėl svarstant kolegijų ateities perspektyvą, būtina įvertinti kiekvienos jų indėlį į konkretaus regiono plėtrą.
„Turime užtikrinti, kad aukštasis mokslas neišnyktų iš regionų, o jo kokybė gerėtų ir būtų pagrįsta moksline veikla“, – pabrėžė jis.
Šių metų sausį Vyriausybė patvirtino 2023–2024 metų valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo veiksmų planą. Pagal jį, kolegijos iki 2029 metų privalėtų turėti mažiausiai 1200 studentų, o absolventų įsidarbinimas pagal kvalifikaciją turėtų pasiekti ne mažiau kaip 76 proc., taip pat nustatyti rodikliai dėl akademinio personalo.
Antradienį Seime G. Nausėda skaitė savo ketvirtąjį metinį pranešimą.
Konstitucija numato, kad šalies vadovas metiniame pranešime apžvelgia šalies padėtį, Lietuvos vidaus ir užsienio politiką, nubrėžia gaires ateičiai.
Naujausi komentarai