„Esu įsitikinęs, kad kolegos bus bendradarbiaujantys, nes visi siekiame to paties tikslo, kad Europa būtų saugi, ypač dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis, kuomet iš mūsų pagrindinis sąjungininkas – Jungtinės Valstijos – reikalauja daugiau prisidėti prie tiek NATO egzistavimo, tiek sprendžiant Ukrainos taikos klausimus“, – žurnalistams antradienį sakė šalies vadovas.
„Bet taip pat ir gynybos ir kosmoso komisaro pastangos – tiek kuriant dokumentus, tiek telkiant politinę valią, ypatingai Europos Komisijos viduje – bus reikalingos, nes vadovai svarsto tuos dokumentus, kuriuos pateikia Komisija“, – pridūrė jis.
Valstybės gynimo tarybai anksčiau sausį įtvirtinus siekį gynybos finansavimą 2026-2030 metais padidinti iki 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šalies vadovai tikisi, jog didžiąją dalį papildomo lėšų poreikio bus galima užsitikrinti ES sutarus dėl bendro skolinimosi mechanizmo.
Taip pat siekiama užsitikrinti EK leidimą pažeisti fiskalinę drausmę, jeigu šalis narė savarankiškai skolinasi krašto apsaugai.
Premjeras Gintautas Paluckas pirmadienį teigė, kad šalies vadovo vaidmuo šiuo klausimu bus kertinis. Jis taip pat akcentavo, jog Vyriausybė pasistengs pasiekti reikalingą gynybos finansavimo lygį neaukodama kitų šalies ir visuomenės poreikių.
Savo ruožtu G. Nausėda teigė, jog siekiant didesnio finansavimo gynybai reikės rasti vieningą sprendimą.
„Manau, kad tai turėtų būti mišrus finansavimo modelis. (...) Tai galėtų būti ir skolinimasis, ir papildomi ištekliai, kuriuos mes ketiname mobilizuoti Lietuvoje. Skolinimasis apimtų tiek vidaus skolinimąsi, tiek skolinimąsi naudojantis ES galimybėmis“, – antradienį kalbėjo šalies vadovas.
Tai galėtų būti ir skolinimasis, ir papildomi ištekliai, kuriuos mes ketiname mobilizuoti Lietuvoje. Skolinimasis apimtų tiek vidaus skolinimąsi, tiek skolinimąsi naudojantis ES galimybėmis.
G. Nausėda interviu BNS yra sakęs, kad vienas papildomų lėšų šaltinių galėtų būti Lietuvos valiutos atsargos.
Vilnius gynybos finansavimą siekia didinti reaguodama į Maskvos karą Ukrainoje – Lietuvoje kuriama divizija, priimama vokiečių karių brigada.
Prezidentas tikisi, jog NATO veiksmai Baltijos jūroje sukurs „reikalingą atgrasymą“
Prezidentas G. Nausėda viliasi, jog NATO, Šiaurės šalių veiksmai Baltijos jūroje atgrasys nuo bandymų gadinti povandeninę infrastruktūrą.
„Tiek patruliavimas, tiek tie ryžtingi veiksmai, kurių ėmėsi kolegos tiek Suomijoje, tieks Švedijoje, kuomet buvo sulaikyti laivai, pradėtas tyrimas, numatyta baudžiamoji atsakomybė, jie teikia vilčių, kad mes suskursime tą reikalingą atgrasymą, ir noras kartoti tokias operacijas, jis atitinkamai mažės“, – Rukloje antradienį žurnalistams kalbėjo šalies vadovas.
Pastaraisiais mėnesiais Baltijos jūroje buvo nutraukti keli povandeniniai telekomunikacijų ir elektros kabeliai.
Lapkričio 17-ąją buvo pažeistas vienas iš trijų Baltijos jūra nutiestų ryšio kabelių iš Švedijos Gotlando salos į Lietuvą. Jis buvo sutvarkytas ir dabar veikia tinkamai.
Švedijos žiniasklaida anksčiau šį mėnesį pranešė ir apie bandymus pažeisti Lietuvą ir Švediją jungiantį povandeninį elektros kabelį „NordBalt“.
Vienas naujausių incidentų fiksuotas sekmadienį ryte, kai buvo pažeistas Latvijos valstybinio radijo ir televizijos centro duomenų perdavimo kabelis tarp Švedijos ir Latvijos. Tam nesutrukdė ir jūroje sausį prasidėjusi NATO stebėjimo misija, kuria siekiama užkirsti kelią bandymams atakuoti povandeninę infrastruktūrą regione.
Anot ekspertų ir politikų, tai gali būti Rusijos organizuotų hibridinio karo veiksmų dalis.
Lietuvos vadovas sako, kad nors šiuo metu nėra duomenų, leidžiančių minėtus incidentus vienareikšmiškai priskirti Rusijai, pagrįstų abejonių kelia „pats sutapimas laiko požiūriu, kad per vienerius pastaruosius metus mes turime tiek daug incidentų ir jų daugėja“.
G. Nausėda pažymėjo, jog bet kokiu atveju patirti nuostoliai turėtų būti atlyginti tų, kurie juos sukėlė.
„Šie nuostoliai turi būti kompensuoti ir pasekmės priimtos tų, kurie gadina. Čia – jau nebe kritinės svarbos klausimas, ar gadina sąmoningai, ar nesąmoningai, nuostoliai bet kuriuo atveju yra milžiniški“, – teigė G. Nausėda.
Pasak šalies prezidento, hibridiniai veiksmai yra svarbi Rusijos agresijos dalis ten, kur ši valstybės nėra pasirengusi atviram kariniam konfliktui su NATO.
Naujausi komentarai