Šalies vadovo nuomone, Seimo priimto įstatymo nuostatos, panaikinančios VTEK kompetenciją tirti asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl savivaldybių tarybų narių ir savivaldybių merų, prieštarauja Politikų elgesio kodekso nustatytiems politikų elgesio kontrolės tikslams, efektyvumui ir demokratinio valdymo plėtros principui.

G. Nausėda atkreipia dėmesį, kad priimtos įstatymo nuostatos, suponuojančios galimybę, kad savivaldybių tarybų narių elgesį galėtų tirti tik iš tarybos daugumos atstovų sudaryta savivaldybės Etikos komisija, kelia pavojų, jog tokiais atvejais objektyvus politiko elgesio tyrimas būtų iš viso neįmanomas, teigiama Prezidentūros pranešime.

Pasak Prezidentūros, tokie principai kaip pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas, sąžiningumas, skaidrumas ir viešumas, padorumas, kurių privalo laikytis valstybės politikai, užtikrina konstitucinį valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principą, demokratiją ir didina visuomenės pasitikėjimą.

Tam pačiam tikslui, pasak pranešimo, nustatomos ir priemonės, užtikrinančios valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę už pažeidimus.

Tik tuo atveju, kai politikai negali paveikti jų atžvilgiu atliekamų tyrimų, galima tikėtis demokratinio valdymo ir visuomenės pasitikėjimo valstybės valdžios ir savivaldybių institucijomis.

Prezidentūros teigimu, efektyvus, objektyvus ir apsaugotas nuo politinės įtakos kontrolės mechanizmas yra būtinas tam, kad minėtų reikalavimų politikai laikytųsi.

„Tik tuo atveju, kai politikai negali paveikti jų atžvilgiu atliekamų tyrimų, galima tikėtis demokratinio valdymo ir visuomenės pasitikėjimo valstybės valdžios ir savivaldybių institucijomis“, – teigia Prezidentūra.

Šalies vadovo teigimu, politikų atsakomybė už savo veiklą ir atskaitomybė visuomenei buvo, yra ir visada liks konstitucinis valstybės standartas.

Jis siūlo, kad nepriklausomos, viešai posėdžiaujančios VTEK kompetencijai liktų ir asmenų pranešimų, skundų ir prašymų dėl savivaldybių tarybų narių ir savivaldybių merų, jiems einant šias pareigas, veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms tyrimas.

Birželį Seimo priimtos VTEK įstatymo pataisos numato, kad ši komisija tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl deklaruojančių asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms, išskyrus Seimo narių, savivaldybių tarybų narių ir merų. Iki tol išimtis taikyta tik parlamentarams.

Priimant pakeitimą Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas liberalas Ričardas Juška teigė, kad tvarka keičiama pačios VTEK prašymu, galiojusią situaciją, kai galimus interesų konfliktus savivaldoje tiria ir vietos komisijos, ir VTEK, jis pavadino „mišraine“.

„Dabar yra savivaldybių etikos komisijos, yra VTEK ir teismas. Tapo madinga, kad savivaldybių tarybų nariai skundžia vieni kitus tiesiogiai VTEK, apeidami savivaldybių etikos komisijas, apkraudami VTEK, dažnu atveju VTEK grąžina tirti savivaldybių etikos komisijoms, ir tik po to vėl grįžta, jei nepatenkinti sprendimu, į VTEK. Komiteto nuomone, reikia pasitikėti savivaldybių įkurtomis etikos komisijomis ir žiūrėti sistemiškumo, eilės tvarka – pirmiausia savivaldybių etikos komisijos, tada VTEK ir po to teismas, kad iki šiol tos mišrainės buvusios nebebūtų“, – birželį kalbėjo R. Juška.

Pataisos oponentai teigė, kad savivaldybių etikos komisijos neretai būna politizuotos ir valdomos daugumos, todėl tyrimai gali būti vilkinami arba priimami šališki sprendimai.