Prezidentės teigimu, Europa sugrįžta su nauja lyderyste ir nauju įsipareigojimu ateičiai. Pasaulinių iššūkių akivaizdoje mažesnėms valstybės naudinga būti kuo stipresnėje Bendrijoje, todėl Lietuva ir kitos regiono šalys remia glaudesnę integraciją - ekonomikos, kibernetinio saugumo, gynybos srityse.

Būtina kuo greičiau užbaigti Europos Sąjungos (ES) Energetinės sąjungos, vieningos skaitmeninės rinkos kūrimą. „Brexit“, ES pasienyje vykdomos karinės pratybos, situacija Ukrainoje taip pat skatina veikti ir integruotis.

D. Grybauskaitė taip pat pabrėžė, kad gynybos stiprinimas yra vienas pagrindinių prioritetų mūsų regione - rytiniame NATO flange. „Zapad“ pratybos aiškiai pademonstravo, kad susiduriame ne tik su karinėmis, bet ir hibridinėmis grėsmėmis. Todėl kibernetinio saugumo užtikrinimas tampa vis svarbesnis. Lietuva itin aktyvi ES ir NATO plėtojant naujus sprendimus kibernetiniam saugumui užtikrinti ir rengiantis artėjančiam Aljanso viršūnių susitikimui.

Apžvelgdama hibridines grėsmes, Prezidentė akcentavo, kad ES pasienyje Rusijos statoma nesaugi Astravo atominė jėgainė taip pat gali būti pasitelkta kaip nekonvencinis ginklas. Todėl ir Europos Energetinė sąjunga tampa būtina saugumui užtikrinti.

ES Energetinė sąjunga itin svarbi ir stiprinant Bendrijos energetinę nepriklausomybę. Lietuvos vadovė pabrėžė, kad „Nord Stream 2“ dujotiekis neturi ekonominio pagrindo, tai - geopolitinis projektas, kuriuo siekiama vėl padaryti Europą visiškai priklausomą nuo rusiškų dujų. Iš savo regiono patirties žinome, kad dujas Rusija naudoja kaip ekonominio ir politinio spaudimo įrankį. „Nord Stream 2“ projektas kelia pavojų, kad, užuot siekusi kuo labiau diversifikuoti energijos šaltinius ir tiekėjus, ES vėl grįš į energetinės priklausomybės kelią.

D. Grybauskaitė taip pat akcentavo, kad įvairiems iššūkiams įveikti ES turi siekti konsensusu grįstų sprendimų. Tarpusavio supratimas ir gebėjimas susitarti net ir sudėtingiausiose situacijose yra Europos stiprybė, kurią būtina išsaugoti.

Rusijos agresija

Pasaulio ekonomikos forume Davose, Šveicarijoje, dalyvaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad po šiemet kovą vyksiančių Rusijos prezidento rinkimų ši šalis išliks agresyvi ir destabilizuojanti.

„Galime tikėtis, kad ji (Rusija) išliks nuspėjamai agresyvi ir nuspėjamai destabilizuojanti. Štai su kuo susidursime šiais metais“, – forumo metu vykusioje diskusijoje apie Vidurio ir Rytų Europą sakė Lietuvos vadovė.

Analitikai beveik neabejoja, kad Rusijos prezidento rinkimus laimės dabartinis šalies vadovas Vladimiras Putinas.

Nerimas dėl Rusijos veiksmų Baltijos jūros regione ypač išaugo po 2014 metų, kai ji aneksavo Krymo pusiasalį ir pradėjo remti separatistus Rytų Ukrainoje.

Gina Lenkiją

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį užstojo Lenkiją ginčuose su Europos Sąjunga (ES), pareiškusi, kad sprendimai Bendrijoje neturi būti primetami.

„Nesvarbu, kokia sudėtinga situacija bebūtų, negalime vieni kitų kaltinti ir gėdinti. Turime rasti konsensusu paremtus sprendimus, nes Europa yra apie supratimą ir sutarimą, o ne apie primetimą, plakimą ir anksčiau nenaudotų instrumentų panaudojimą“, – sakė D. Grybauskaitė Pasaulio ekonomikos forume Davose.

„Pastaruoju metu matome pavyzdžius, kaip institucijos bando jėga primesti kai kuriuos sprendimus, kurie sukėlė pasipiktinimą tarp valstybių narių ir sudarė labai blogą įspūdį kai kurių šalių gyventojams“, – pridūrė ji.

Taip šalies vadovė kalbėjo diskusijoje apie Vidurio ir Rytų Europą, kur dalyvavo ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžėjus Duda) ir Ukrainos vadovas Petro Porošenka.

ES svarsto Lenkijai pritaikyti sankcijas dėl prieštaringai vertinamos teismų reformos. Anot Briuselio, ji kelia pavojų teisinės valstybės principams.

Lenkiją valdantys dešinieji teigia, jog 2015 metų pabaigoje inicijuota pertvarka būtina siekiant kovoti su korupciją ir išlaisvinti teismų sistemą nuo komunistinio praeities šešėlio.

Pasak A. Dudos, panašios institucijos yra ir kitose ES valstybės, pavyzdžiui, Ispanijoje ar Švedijoje.

„Aš nesuprantu, kodėl mūsų reformos Lenkijoje yra antidemokratinės, tačiau tokios pačios institucijos kitose ES šalyse yra tinkamos“, – sakė Lenkijos prezidentas.

Jis tvirtino besidžiaugiantis, kad pastaruoju metu Europos Komisija su Varšuva bent palaiko dialogą.

„Tai iš tikrųjų labai svarbu, nes, patikėkite manimi, tai yra kažkas naujo. Prieš kelis mėnesius nebuvo jokio dialogo, buvo tik Europos Komisijos narių diktatas“, – kalbėjo A. Duda.

ES 2017 metų pabaigoje taip pat kreipėsi į Teisingumo Teismą dėl Lenkijos, Čekijos ir Vengrijos atsisakymo sutikti su pabėgėlių perkėlimo kvotomis.