Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį išvyksta į Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Rygoje, kur dvi dienas bus aptariami Europos Sąjungos (ES) santykiai su šešiomis posovietinėmis kaimynėmis rytuose.

Rytų partnerystės programoje dalyvauja Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina.

Rusija programą vertina kritiškai, siekdama išlaikyti savo įtaką buvusioms sovietinėms respublikoms.

Apžvalgininkai nesitiki, kad Rygoje būtų pasiekta didžiulės pažangos ar priimta ypač svarbių sprendimų.

Anot Lietuvos prezidentės spaudos tarnybos pranešimo, Rygos susitikime bus aptarta, kokiomis priemonėmis ES toliau padės Rytų partnerėms įgyvendinti reformas, stiprinti ekonomiką, demokratiją, žmogaus teises, kovoti su korupcija.

Susitikime „bus kalbama apie jau įgyvendinamus bendrus projektus ir tolesnį bendradarbiavimo stiprinimą tokiose srityse kaip gyventojų mobilumo skatinimas, energetika, strateginė komunikacija, transportas, verslo skatinimas ir investicijų pritraukimas, kultūra ir švietimas“, teigiama pranešime spaudai.

Paskutinis Rytų partnerystės viršūnių susitikimas 2013 metų lapkritį vyko Vilniuje. Jame tuometis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius atsisakė pasirašyti asociacijos sutartį su ES, pasirinkęs išsaugoti glaudesnius ryšius su Rusija.

Šis sprendimas išprovokavo kelias savaites trukusius protestus, privertusius nuverstą V.Janukovyčių sprukti iš šalies. Vėliau Rusija aneksavo Krymą, o Maskvos remiami separatistai pradėjo kovą su vyriausybės pajėgomis Ukrainos rytuose.

Dabartinis provakarietiškas Ukrainos prezidentas Petro Porošenka asociacijos su ES sutartį pasirašė pernai birželį. Laisvos prekybos sutartis turėtų įsigalioti kitąmet.

Rytų partnerystės susitikimo kuluaruose numatoma pasirašyti dokumentą, patvirtinantį naują 1,8 mlrd. eurų vertės ekonominės pagalbos Ukrainai paketą.

Prieš susitikimą Lietuva ir kitos Rytų partnerystės programos rėmėjos siekė, kad baigiamojoje deklaracijoje būtų aiškiai įtvirtinta narystės Europos Sąjungoje perspektyva, bet tam nepritarė didžiosios Vakarų Europos šalys.

Potencialia paskata Rytų partnerystės šalims gali tapti bevizis režimas su 28 nares turinčia Europos Sąjunga. Moldova tokią sutartį jau sudarė praeitais metais, bet to dar neužsitikrino Gruzija ir Ukraina.