Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) turi stiprinti pasitikėjimą teisingumu, sako antradienį teisme apsilankiusi prezidentė Dalia Gybauskaitė.

Šalies vadovė susitiko su naujai paskirtu LAT vadovu Rimvydu Norkumi ir šio teismo teisėjais. Pasak Prezidentūros pranešimo, su šio teismo teisėjais D.Grybauskaitė aptarė svarbiausias teismų sistemos problemas, galimybę paspartinti bylų nagrinėjimo trukmę, užtikrinti principingą teisėjų darbo vertinimą.

„Aukščiausiasis Teismas yra visos teismų sistemos atspindys, nuo jo sprendimų priklauso ne tik žmonių likimai, bet ir teisinė valstybės raida. Visi šio aukščiausios grandies teismo sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, jais formuojama šalies teismų praktika. Todėl visuomenei neturi kilti nė menkiausių abejonių dėl teisėjų kompetencijos, darbo kokybės ir sąžiningumo“, - pranešime spaudai teigė prezidentė.

Pasak šalies vadovės, žmonių pasitikėjimas teismais priklauso nuo profesionaliai ir efektyviai vykdomo teisingumo. Todėl prezidentė atkreipė dėmesį į pernelyg ilgą baudžiamųjų bylų nagrinėjimo trukmę Lietuvos teismuose.

„Tai lemia žmonių nusivylimą visa šalies teisine sistema, pernelyg ilgus suėmimo terminus ir žmogaus teisių pažeidimus. Beveik penktadalyje Lietuvos pralaimėtų bylų Europos Žmogaus Teisių Teisme konstatuoti pažeidimai dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės“, - teigiama pranešime.

Prezidentės teigimu, bylų vilkinimas yra netoleruotinas ir iš teismų turi būti išgyvendintas. Pranešime pateikiamas pavyzdys, kad Apeliaciniame teisme, kurio veiklos kontrolę privalo užtikrinti Aukščiausiasis Teismas, viena baudžiamoji byla 2014 metais vidutiniškai buvo nagrinėjama net devynis mėnesius ir „šių bylų nagrinėjimo tendencijos tik blogėja“.

LAT praneša, kad pristatydamas naujos sudėties pilnai suformuotą Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą ir jo siekius, R.Norkus pabrėžė būtinybę gerinti nutarčių kokybę. „Neturime pamiršti ambicijų lygiuotis į Vakarų Europos kasacinių teismų sprendimų argumentavimo kokybę. Kasacija turi tapti konkrečia, efektyvia, ne teorine ir ne iliuzine patikra. Siekiamybė viena – nepriekaištinga praktika, išsami argumentacija, suprantamas nutarčių surašymas, suformuluojant teisės aiškinimo problemą ir duodant aiškų jos sprendimą“, – savo kalboje akcentavo LAT pirmininkas.

R.Norkaus nuomone, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turėtų siekti tapti teisinės minties centru, į kurį teorinės – metodinės paramos galėtų kreiptis ir žemesnieji teismai. Kaip pažymima pranešime, pusė procento visų bendrosios kompetencijos teismų sprendimų patenka į kasacinį teismą, būtent todėl jų sprendimų kokybė yra labai svarbi.

Kalbėdamas apie visos teismų sistemos aktualijas, pirmininkas išskyrė ne tik pasitikėjimo teismais didinimą, bet ir teisėjų profesijos prestižo atstatymą, bylų nagrinėjimo trukmės mažinimą, teisėjų darbo krūvio subalansavimą.

LAT dirba 35 teisėjai. R.Norkus šio teismo pirmininku paskirtas gruodžio pabaigoje ir šiose pareigose pakeitė kadenciją baigusį Gintarą Kryževičių.

Aukščiausiasis Teismas kasacinio proceso tvarka nagrinėja baudžiamąsias bylas dėl įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių ir nutarčių, taip pat civilines bylas dėl apeliacinės instancijos teismų sprendimų ir nutarčių. Teismas bylas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu. Aukščiausiojo Teismo, kaip kasacinio, paskirtis – per kasacinėse nutartyse suformuotus precedentus užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Kasacinio teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.