Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia neskubėsianti teikti naujo kandidato į generalinio prokuroro pareigas ir užsimena, kad sprendimas dėl kandidatūros gali būti priimtas ir po kitais metais vyksiančių Seimo rinkimų.

„Pažadai politikų pastoviai yra, jie nevykdomi. Pažiūrėsiu. Skubos nėra, konstituciškai gali būti situacija kol kas ir užšaldyta. Jeigu bus kažkoks sprendimas ateity, jis gali būti iki rinkimų, bet gali būti ir po Seimo rinkimų“, - LRT Niujorke sakė šalies vadovė.

Jos pasisakymo garso įrašą išplatino prezidentės spaudos tarnyba.

D.Grybauskaitės teigimu, „tai kas matosi išorėje - tiek Seime, tiek žiniasklaidoje atrodo, jog kai kam šita padėtis yra patogi būtent todėl, kad dalinai prokuratūros veikla yra paralyžuota“.

„Aš kalbu apie suinteresuotas grupes, nes kai kuriose oligarchinėse žiniasklaidos priemonėse labai ryškiai matėme atakas prieš konkretų kandidatą“, - tvirtino prezidentė.

„Manau, kad ne vien Seimas rinko ir balsavo šiandien prieš prokurorę, bet ir suinteresuotos grupės“, - pridūrė D.Grybauskaitė.

Kiek anksčiau ji sukritikavo parlamentą dėl neatsakingumo prieš artėjančius rinkimus.

Parlamentarai antradienį per slaptą balsavimą nepritarė, kad Kaišiadorių apylinkės teismo pirmininkė 46 metų E.Dambrauskienė būtų paskirta generaline prokurore.

Po balsavimo Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas pareiškė, jog rugsėjo pradžioje per susitikimą su Seimo valdyba prezidentė Dalia Grybauskaitė informavo parlamentarus, kad atmetus antrą kandidatą į generalinius prokurorus naujos kandidatūros šiam Seimui ji nebeteiks.

„Prezidentė, atėjusi į valdybą, pasakė, kad ji teiks paskutinį kartą bent šioje kadencijoje. Sakė, kad daugiau neteiks, gyvensime su laikinuoju“, - žurnalistams sakė A.Sysas.

Pagal Konstituciją, generalinį prokurorą penkerių metų kadencijai skiria prezidentas Seimo pritarimu.

Generalinė prokuratūra be nuolatinio vadovo liko birželio viduryje, kai baigėsi Dariaus Valio kadencija. Šalies vadovė į generalinius prokurorus anksčiau siūlė Kauno apygardos teismo pirmininką Nerijų Meilutį, bet Seimas ir šiai kandidatūrai nepritarė. Prokuratūrai dabar laikinai vadovauja generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis.

"Vyksta sisteminis pasipriešinimas"

Seimui antrą kartą atmetus prezidentės teiktą kandidatą į generalinius prokurorus, parlamento vadovė „darbietė“ Loreta Graužinienė pareiškė, kad vyksta sisteminis pasipriešinimas.

„Manyčiau, kad tų argumentų reikia ieškoti ne tik Seime, manyčiau, kad tiesiog vyksta sisteminis pasipriešinimas“, - slapto balsavimo rezultatus antradienį komentavo L.Graužinienė.

Parlamentarai antradienį per slaptą balsavimą nepritarė, kad Kaišiadorių apylinkės teismo pirmininkė 46 metų Edita Dambrauskienė būtų paskirta generaline prokurore. Už jos kandidatūrą buvo 50 Seimo narių, prieš buvo 49, susilaikė 19.

Pagal Konstituciją, generalinį prokurorą penkerių metų kadencijai skiria prezidentas Seimo pritarimu.

„Rezultatas tikrai buvo labai netikėtas, nes trys didelės frakcijos, tai socialdemokratų, konservatorių ir liberalų, pasakė, kad jos balsuos „už“ ir tikrai tų balsų turėjo pakakti. Tai reiškia, kad arba frakcijų vadovai tiesiog nenorėjo atskleisti, kaip balsuos frakcijos, arba kažkoks vyko nesusikalbėjimas“, - svarstė Seimo pirmininkė.

Pasak jos, vienas iš motyvų, kodėl atmesta E.Dambrauskienės kandidatūra, galėjo būti tai, kad „sistema priešinasi“.

„Buvo pateiktas nesisteminis žmogus, ne iš prokuratūros, galiu daryti tokias prielaidas“, - sakė L.Graužinienė.

Ji patvirtino, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė minėjo, jog atmetus antrą kandidatą, iki Seimo kadencijos pabaigos Generalinei prokuratūrai vadovaus laikinasis vadovas Darius Raulušaitis.

„Galvoju, kad tai negerai pačiai sistemai. Reikėjo kuo greičiau paskirti vadovą, kad galėtų normaliai funkcionuoti prokuratūros veikla, nes koks bebūtų geras pavaduotojas, bet visiems žinant, kad tai yra laikinai einantis pareigas, jokie esminiai pertvarkymai nevyksta“, - sakė parlamento pirmininkė.

Socialdemokratų lyderis premjeras Algirdas Butkevičius BNS teigė pats abejonių dėl kandidatūros neturėjęs, tačiau antradienį jis nedalyvavo slaptame balsavime.

„Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo įvertinęs teigiamai ponios E.Dambrauskienės kandidatūrą, neturiu pagrindo abejoti tos srities specialistų nuomone, todėl kandidatės kompetenciją vertinau teigiamai. Seimo nariai turi teisę patys priimti sprendimą, galbūt jiems liko kokių nors neatsakytų klausimų ar abejonių, aš jų neturėjau“, - teigiama BNS perduotame Vyriausybės vadovo komentare.

Generalinė prokuratūra be nuolatinio vadovo liko birželio viduryje, kai baigėsi Dariaus Valio kadencija. Šalies vadovė į generalinius prokurorus anksčiau siūlė Kauno apygardos teismo pirmininką Nerijų Meilutį, bet Seimas šiai kandidatūrai nepritarė. Prokuratūrai dabar laikinai vadovauja generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis.

Kandidatė E.Dambrauskienė po balsavimo Seimą paliko neteikdama komentarų žiniasklaidai ir vėliau mobiliuoju telefonu neatsiliepė.

Seimas išmoko paisyti ir savų interesų?

Nepritardamas jau antrai prezidentės Dalios Grybauskaitės kandidatūrai į generalinio prokuroro postą, Seimas išmoko paisyti savų interesų ir nenusileisti Prezidentūros spaudimui, sako Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė Jūratė Novagrockienė.

„Seimas pradėjo atsargiau žiūrėti į tai, kas yra siūloma, ir taip pat žiūrėti savo intereso, - BNS antradienį sakė politologė. - Pastaruoju metu ne tik Seimas, bet ir atskiri politiniai veikėjai ar partijos griežčiau reiškia poziciją prezidentės atžvilgiu“.

Ji Seimo sprendimą nepritarti Editos Dambrauskienės skyrimui generaline prokurore pavadino „nepaklusimo akcija“ ir aiškino tai artėjančiais parlamento rinkimais, kurie vyks po metų.

Taip pat, J.Novagrockienės teigimu, Seimo sprendimas atspindi susipriešinimą, kuris egzistuoja tiek pačiame parlamente, tiek jo santykiuose su Prezidentūra.

„Labai tokia pakankamai komplikuota situacija“, - sakė politologė.

Profesorė teigė nemananti, jog jau antras Seimo nepatvirtintas kandidatas reiškia politinę aklavietę ir sakė, kad kito pretendento Prezidentūrai teks ieškoti iš anksto derantis su Seimu, nors D.Grybauskaitė ir nėra linkusi eiti į kompromisus.

Jos teigimu, Generalinė prokuratūra taip pat gali susidurti su krize, ilgai nesulaukdama naujo nuolatinio vadovo.

„Naujai atėjęs vadovas jis vienaip ar kitaip siūlo kažkokius naujus sprendimus ar turi viziją. Vadovo nebuvimas jis vienaip ar kitaip destabilizuoja instituciją“, - sakė J.Novagrockienė.

Komentuodama tai, jog E.Dambrauskienės kandidatūrą atvirai palaikė ir „darbietė“ Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, politologė teigė, jog dėl pretendentės su Darbo partija galėjo būti susitarta iš anksto, turint omeny, jog ši partija yra labiausiai su Prezidentūra konfliktuojanti politinė jėga Seime.

„Kandidatūros aptariamos ne tik viešai ir vieši pareiškimai dažniausiai galimi tik tuomet, kai yra susitarimai labiau uždarose grupėse“, - sakė profesorė.

Parlamentarai antradienį per slaptą balsavimą nepritarė, kad Kaišiadorių apylinkės teismo pirmininkė 46 metų E.Dambrauskienė būtų paskirta generaline prokurore.

Už jos kandidatūrą balsavo 50 Seimo narių, prieš buvo 49, susilaikė 19.

Pagal Konstituciją, generalinį prokurorą penkerių metų kadencijai skiria prezidentas Seimo pritarimu.

Generalinė prokuratūra be nuolatinio vadovo liko birželio viduryje, kai baigėsi Dariaus Valio kadencija. Šalies vadovė į generalinius prokurorus anksčiau siūlė Kauno apygardos teismo pirmininką Nerijų Meilutį, bet Seimas šiai kandidatūrai nepritarė. Prokuratūrai dabar laikinai vadovauja generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis.