Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pareiškė turinti žinių, kad valdančiosios Darbo partijos vadovams įtaką gali daryti Rusijos vadovybė, todėl partijos atstovai nebus kviečiami į pasitarimus dėl šalies gynybos klausimų.

"Kai sprendžiami Lietuvos, taip pat ir NATO apginamumo klausimai, Darbo partijos kandidatų ir ypač vadovų kviesti negalėsiu. Turime žinių, kad šios partijos vadovai gali būti įtakojami Kremliaus", - sakė prezidentė žurnalistams, apsilankiusi Zoknių karinių oro pajėgų aviacijos bazėje.

"Todėl aiškiai noriu pareikšti Lietuvos žmonėms, kad Lietuvos ir NATO šalių gynyba nebus šios partijos interesų rate", - pridūrė D.Grybauskaitė.

Dėl Rusijos agresijos Kryme prezidentė pirmadienį sukvietė pasitarimą, į kurį pakvietė visus Valstybės gynimo tarnybos narius, išskyrus Seimo pirmininkę, Darbo partijos vadovę Loretą Graužinienę. Į pasitarimą nebuvo kviestas ir Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas "darbietis" Artūras Paulauskas.

Po apsilankymo bazėje Šiauliuose, iš kur vykdoma Baltijos šalių oro policijos misija, D.Grybauskaitė teigė, kad šiuo vizitu "siunčią žinią, kad Lietuva ir Baltijos regionas, būdami NATO nariais, yra pilnai apginti".

"Parengtis yra tokia, kokia yra būtina tokioje situacijoje", - sakė D.Grybauskaitė.

Pasak prezidentės, "paraleliai su Ukraina vyko labai keisti dalykai ir Baltijos regione".

"Vyko karinės pratybos, nepaskelbtos, pažeidžiant visus tarptautinius įsipareigojimus, ir ne tik karinės pratybos, bet ir žvalgybiniai veiksmai, ko niekada nebuvo anksčiau", - sakė D.Grybauskaitė.

Paklausta apie gynybos finansavimą, šalies vadovė sakė, kad "palaipsniui turėsime ne tik prašyti ir laukti, kad mus kas nors apgintų, bet investuoti ir patys".

Tačiau prezidentė atsisakė kalbėti apie konkrečius skaičius, kiek turėtų būti didinamas gynybos biudžetas: "Neskubėkime apie procentus. Ir turint šitą galvoje, mes turime labai rimtai galvoti, kad mūsų karinis apginamumas turi būti stiprinamas. Visiškai suprasdama, kaip buvusi finansų ministrė, niekada nesu žadėjusi ir siūliusi investuoti per daug, visada sakiau, kad turime atsižvelgti į šalies finansines galimybes. Taip bus daroma ir dabar".

Išplatintame pranešime spaudai prezidentė teigė, kad "būtina didinti NATO matomumą Baltijos šalyse ir stiprinti jo gynybinius pajėgumus".

Lietuva šiuo metu gynybai skiria 0,8 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai vienas iš mažiausių rodiklių Aljanse. NATO šalys yra įsipareigojusios siekti skirti 2 proc.