„Pati iniciatyva bando pasiekti Seimą per įvairias kadencijas jau kokius 10 metų, bet Prezidentė jau ir anksčiau yra labai aiškiai išsakiusi poziciją, kad prioritetas šioje vietoje turi būti užtikrintas sistemos saugumas ir patikimumas. Dabartinis kontekstas užtikrinti saugumą tikrai nėra tam palankus: mes turime geopolitinę situaciją, mes turime augančias kibernetines atakas“, - „Žinių radijui“ antradienį teigė M. Lingė.

Anot jo, pernai atakų skaičius išaugo 10 proc. iki daugiau nei 54 tūkst.

„Klausimas, ar projekto rengėjai tai įvertino. Tai ir brangus mechanizmas, jeigu norime turėti saugią ir patikimą sistemą. Neužtenka skirti lėšų vien sistemos sukūrimui“, - sakė jis.

Anot jo, Airija nusprendė tokios sistemos nediegti, nes ji per brangi, Vokietija 2009 metais atsisakė tokio balsavimo, nes teismas nusprendė, kad sistema, kurios didžioji visuomenės dalis nesupranta, negali užtikrinti demokratijos.

„Balsavimo slaptumą gina mūsų Konstitucija, klausimas, ar elektroninio balsavimo sistema leistų užtikrinti slaptumą“, - abejojo jis.

Jo nuomone, tokia sistema turėtų būti testuojama iš radžių nedideliuose rinkimuose arba apklausose, kur būtų lengva kontroliuoti situaciją ir greitai būtų pastebimos klaidos.

Teisingumo ministerija yra pasiūliusi užtikrinti pagrindinius balsavimo internetu principus. Jeigu tam pritartų Seimas, būtų rengiamos atskirų rinkimų elektroninio balsavimo įstatymų pataisos.