Išgirdo tik kritiką

Premjeras Algirdas Butkevičius šalies vadovės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime sako išgirdęs tik kritiką Vyriausybei, kurią aiškina siekiu sumažinti dabartinių valdančiųjų populiarumą artėjant Seimo rinkimams.

„Aš neišgirdau prezidentės ataskaitos šį kartą, tik išgirdau kritiką Vyriausybės atžvilgiu, ir aš tai vertinu kaip pranešimą, padarytą prieš artėjančius rinkimus, kad kuo labiau sukritikuotų Vyriausybę ir kad visuomenė patikėtų tam tikra netiesa, kuri čia buvo atskleista, ir rinkimuose neigiamai rinkėjai vertintų valdančiąją daugumą“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime komentuodamas D.Grybauskaitės metinį pranešimą sakė A.Butkevičius.

Vėliau per Vyriausybės valandą Seime Vyriausybės vadovas pridėjo, kad prezidentė savo pranešimu siekė padėti konservatoriams ir liberalams laimėti Seimo rinkimus.

„Aš tai laikau pranešimą politiniu artėjant Seimo rinkimams ir norint padėti konservatoriams ir liberalams laimėti. Mano toks politinis vertinimas. Labai gaila, kad (prezidentė) nepamatė strateginių įgyvendintų projektų, kuriuos giria Europa, pasaulis, kviečia ministrus į JAV ir į kitas šalis atvykti ir padaryti pranešimus, kaip Lietuva per trumpą laikotarpį sugebėjo būti energetiškai nepriklausoma valstybė“, – sakė A.Butkevičius.

Pasak jo, daugelis kritikos strėlių – dėl didelių išlaidų ekspertams, socialinio jautrumo stokos – turėtų būti nukreiptos į ankstesnius centro–dešinės valdančiuosius, nes tokią situaciją esą lėmė ankstesnio Ministrų kabineto sprendimai.

„Ekspertams pinigai, kurie skirti, yra konservatorių laikais pradėtas arbitražas Stokholme, ir advokatams mokamos sumos iki šios dienos. Dėl socialinio jautrumo  tikriausiai pati prezidentė turi prisiimti atsakomybę, nes jos laikotarpiu buvo sumažintos pensijos, darbo užmokestis, ir kaip tik ši Vyriausybė šiemet baigia anos konservatorių – liberalų Vyriausybės (sprendimu sumažintas) kompensuot socialinio draudimo pensijas, šį mėnesį pradedame kompensuoti pensijas dirbusiems pensininkams, tad manau, kad (priekaištus) apie socialinį jautrumą reiktų peradresuoti visai kitiems žmonėms“, – sakė A.Butkevičius.

Jis taip pat tvirtino, kad šalies ekonomikos augimas šiuo metu yra vienas sparčiausių tarp Baltijos šalių. „Tikriausiai nepateikė patarėjai informacijos, kad bendras vidaus produktas pirmajame ketvirtyje augo 2,5 proc., yra aukštesnis negu Estijoje ir Latvijoje“, – sakė premjeras.

„Nepaprastai sėkmingai, Europos Komisija pripažino, kad Lietuva susidorojo su išoriniais iššūkiais suvaldant ekonominę krizę dėl Rusijai pritaikytų sankcijų, nes yra EK analizė, kad didžiausias poveikis turėjo būt Lietuvai, todėl aš negaliu kitaip vertinti šios ataskaitos ar pranešimo kaip priešrinkiminio tam tikro niuanso. Vėl Vijūnėlės dvaras paminėtas, kur teisininkų pasakyta, kad viskas subliuško ir yra netiesa, o kažkodėl darželiai, kiti dalykai, kur buvo kainos leidžiamos išpūsti šilumos, elektos sūkyje, tam tikri šilumos gamintojai leido sukaupti milijoninius pelnus, kur mes suvaldėm ir leidom sumažinti kainas, kažkodėl nepaminėta“, – kalbėjo premjeras.

Perklaustas, ar jis nori pasakyti, kad skaitydama metinį pranešimą D.Grybauskaitė melavo, ar tendencingai pateikė informaciją, premjeras atsakė: „Aš nesakau, kad melavo, aš galiu pasakyt, kad tai buvo kritika Vyriausybei ir buvo ieškoma kaip įmanoma (labiau) pateikti visuomenei, kad visi tuo patikėtų“.

Antkapis dabartinei vyriausybei

Prezidentės D. Grybauskaitės ketvirtadienį Seime perskaitytas metinis pranešimas yra antkapis dabartinei centro kairės Vyriausybei, sako opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

„Turbūt pagrindinė formuluotė, kuri man sukasi galvoje – tai yra antkapis ketverių metų Vyriausybės: bergždžios darbo grupės, trypčiojanti valstybė be aiškios strateginės krypties. Pabaigai stipriausia nata – korupcija. Tokio lygio, kokios, mes tikėjomės, kad Lietuvoje jau nebėra“, – Seime žurnalistams sakė G.Landsbergis.

Anot jo, prezidentės nurodytas problemas nuolat kelia ir opozicija. Kita vertus, konservatorius teigė išgirdęs ir viltingų gaidų prezidentės kalboje.

„Tačiau aš jaučiu ir vilties žinią. Man ji asmeniškai svarbi – tai, kad Lietuvoje gali būti politinės kultūros, politinės sferos atsinaujinimas. Ir prezidentė to labai linki. Tai labai didelė atsakomybė mums visiems, ir naujai ateinanties į politiką. Gal netiesiogiai prezidentė beda pirštu į tuos, kurie turėtų prisiimti atsakomybę nuo rudens, būtent parodyti Lietuvai naują kryptį, dirbti tose srityse, kurias prezidentė užrodė: socialinis saugumas, apie ką mes daug kalbame, alkoholizmo problemos, saugi aplinka mūsų vaikams ir ta pati korupciją, kurią reikia išrauti su šaknimis. Nebegalima nudelbti akių, nes, kaip ir prezidentė sakė, kartelė yra nuleista taip žemai, kaip to dar nėra buvę“, – kalbėjo G.Landsbergis.

Prezidentei pareiškus, kad valstybė praranda strateginę kryptį, šalies vystymasis lėtėja, nesprendžiamos socialinio saugumo problemos, Vyriausybė turėtų atsistatydinti, teigia buvęs pirmasis faktinis Lietuvos vadovas konservatorius Vytautas Landsbergis.

„Teisinga kalba. Tik reikėtų, kad būtų kokios nors pasekmės. Pavyzdžiui, arba Vyriausybė atsistatydintų. Jeigu tai tiesa. Aš manau, kad tai tiesa. Tai visai netikęs darbas, laiko gaišinimas ir valstybės žlugdymas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė jis, paprašytas įvertinti metinį prezidentės pranešimą.

Kalboje išsakytiems akcentams teigė pritariantis ir kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. Anot jo, D.Grybauskaitė įvertino ir gerąsias, ir blogąsias šalies gyvenimo puses.

„Aš esu patenkintas kalba“, – sakė jis.

V.Adamkaus teigimu, problemų, klaidų nurodymas suteikia pagrindo šviesiau žiūrėti į ateitį.

„Pats fakto konstatavimas, kad tokia situacija yra, yra sveikintinas dalykas“, – tvirtino jis.

Opozicinės – Liberalų sąjūdžio frakcijos – seniūnas Eugenijus Gentvilas valstybės vadovės pranešimą pavadino vienu taikliausių.

E.Gentvilas savo ruožtu teigė neišgirdęs nė vieno teiginio, kuriam galėtų paprieštarauti.

„Su kolegomis persimetėme mintimis, ar yra kam paprieštarauti? Aš neturiu, kam paprieštarauti. Ir pozityvus dabartinis Lietuvos vertinimas, tačiau jis įvertintas kaip ilgalaikio proceso dalykas, kad vis dar riedame, tačiau viskas sustojo, „kapstymasis korupcijos klampynėje“, jokių vizijų, jokių strategijų, darbo grupės ir t. t. Tikrai Lietuvos pagreitis mažėja. Ar galima su tuo nesutikti?“ – tvirtino liberalas.

Anot jo, dabartinė valdančioji dauguma net ir prezidentės iniciatyvų nerealizuoja.

„Vienas taikliausių pranešimų. Man atrodo, toks unisonas tarp mano galvojimo ir prezidentės pasisakymo šiandien tikrai atsirado. Toks jausmas yra“, – sakė E.Gentvilas.

Eskalavo skandalus

Skaitydama metinį pranešimą Seime prezidentė Dalia Grybauskaitė toliau eskalavo ir politizavo skandalus, tačiau nekalbėjo apie svarbiausius žmonių gyvenimą lemiančius procesus, pareiškė „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija parlamente.

„Seimo frakcija „Tvarka ir teisingumas“ (...) mano, kad šalies vadovė nepakankamai išsamiai apžvelgė svarbiausius procesus, kurie lemia daugumos paprastų žmonių gyvenimą Lietuvoje. Valstybės vadovės liko nepaliesti smulkaus ir vidutinio verslo sąlygų, naujų darbo vietų kūrimo, regionų atskirties, šeimos ūkininkavimo iššūkiai, beatodairiškai brangstančio pragyvenimo klausimai“, - rašoma frakcijos pranešime.

„Frakcijos nariai apgailestauja, kad Respublikos prezidentė toliau eskaluoja ir politizuoja vadinamus korupcijos skandalus, tendencingai interpretuoja teisėsaugos institucijų atliekamus tyrimus, demonstratyviai nepaiso valdžių atskyrimo principų“, - teigia „tvarkiečiai“.

Jie prezidentės metiniame pranešime pasigedo akcentų apie Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo dėl partijos pirmininko Rolando Pakso dalyvavimo rinkimuose įgyvendinimą.

„Respublikos prezidentės metiniame pranešime išvis neatsirado vietos regioninės plėtros strategijai, kai Lietuvoje tarp atskirų regionų bei tarp miesto ir kaimo esanti netolygi plėtra yra labai aktuali. Nebuvo paliesta žemės ūkio sektoriaus aktuali problema – pieno supirkimo kainos, nors krizė pieno sektoriuje yra apėmusi ne tik Lietuvą, bet ir visą Europos Sąjungą,“ – pranešime cituojamas frakcijos seniūnas Kęstutis Bartkevičius.

Anot frakcijos, D.Grybauskaitės pranešime visgi yra ženklų, „kuriuos reikėtų išgirsti politikams, nutraukti ginčus dėl nereikšmingų dalykų ir imtis būtiniausių, mūsų valstybę stiprinančių sprendimų“.

Akcentavo skaudulius

Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime sako išgirdusi esmines šalies problemas, tarp kurių pagrindinė – socialinė atskirtis, ir kartu įpareigojimą rinkimams besiruošiančioms partijoms pasirengti planus, kaip jas taisyti.

Parlamento vadovė taip pat sako sutinkanti su šalies vadovės išsakyta kritika: „Visada reikia apsakyti, kas turi būti pasakyta teisingai, kartais tiesa yra skausminga, bet ją reikia išgirsti, ir tikiuosi, kad partijos išgirdo ir ruošdamos savo programas ateinantiems ketveriems metams, atkreips į tai dėmesį“.

„Prezidentė daugiau dėmesio skyrė problemoms, kurios yra mūsų kasdieniniame gyvenime, daug dėmesio skyrė socialinei atskirčiai, ir ateinančios Vyriausybės ir partijos ruošdamos savo programas turėtų į tai atkreipti dėmesį. Taip pat norėčiau pažymėti, kad prezidentė kreipdamasi į Lietuvos žmones akcentavo, kad jie  turi ateiti balsuoti, pareikšti savo nuomonę, kad nebūtų sudarytos kitos galimybės kitaip, neteisėtais būdais politikams gauti balsų. Tai buvo žinia žmonėms, kurie, manau, tikrai išgirdo prezidentę, ir Seimo rinkimuose buvo aktyvūs“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime šalies vadovės pranešimą komentavo L.Graužinienė.

Ji taip pat sakė neįžvelgusi, kad kritika būtų skirta sumenkinti dabartiniams valdantiesiems, kaip prezidentės metinį pranešimą įvertino premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius. „Gal prezidentė mažiau laiko skyrė įvertinti atliktus darbus, ji šiame pranešime norėjo akcentuoti tuos skaudulius mūsų visuomenėje, kuriuos turbūt kiekvienas žmogus kasdieniniame gyvenime mato, ir reikia priimti, nes iš tiesų tie skauduliai yra, ji nepasakė nieko netiesos“, – pabrėžė L.Graužinienė.

„Jei laiko pranešimui būtų skirta perpus daugiau, aš manau, kad (prezidentė) kalbėtų ir apie teigiamus daugiau aspektus, bet tiek laiko, kiek skirta prezidentės pranešimui, ji daugiau laiko skyrė ir akcentavo problemas“, – pridūrė Seimo pirmininkė.

Perskaičiusi metinį pranešimą Seime šalies vadovė susitiko su parlamento pirmininke. Jų pokalbis užtruko apie valandą, tačiau jo L.Graužinienė žiniasklaidai sakė nekomentuosianti.

Sutinka su prezidentės kritika

Švietimo ir mokslo ministrė „darbietė“ Audronė Pitrėnienė tvirtino visiškai sutinkanti su prezidentės Dalios Grybauskaitės kritika švietimo sistemai. Ji teigė daranti viską, ką gali, kad padėtis keistųsi.

„Šventai priimu ir tikrai pasirašau po kiekvienu kritikos žodžiu. Dirbame šitose srityse. Visose. Jeigu Seimas priims Mokslų ir studijų įstatymą, ten bus ne viena pataisa, orientuota būtent į (mokymo - BNS) kokybę ir į (aukštųjų mokyklų – BNS) konsolidavimą taip pat. Kiek man dar skirta bus, atiduosiu visas savo jėgas, kad įgyvendinčiau pasakytas prezidentės kritikas, kad padėtis būtų ištaisyta“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ministrė.

Skaitydama metinį pranešimą parlamente valstybės vadovė pareiškė, kad Lietuva rizikuoja tapti neraštinga valstybe su aukštuoju išsilavinimu. Anot jos, nors abiturientų sumažėjo trečdaliu, Lietuva tebeleidžia sau prabangą turėti 45 aukštąsias mokyklas ir 1800 studijų programų, kai Europos Sąjungos vidurkis – penki universitetai milijonui gyventojų.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad į mokslinius tyrimus šalis investuoja tik 1 proc. bendrojo vidaus produkto, nors specialistų pasiekimai leistų Lietuvą matyti kaip inovacijų šalį.

„Visos pastabos buvo teisingos. Aš lygiai taip pat galvoju, kad mes turime problemų, turime per daug aukštojo mokslo institucijų, mes per daug mokyklų turime“, – sakė švietimo ir mokslo ministrė.

Jos teigimu, uždaryti dalį aukštųjų mokyklų galėtų tik jų steigėjas – Seimas, bet jis tokios iniciatyvos nesiima. Pasak A.Pitrėnienės, Švietimo ir mokslo ministerija renkasi kitą kelią – skatina universitetus jungtis.

„Mes sodiname prie stalo, parengėme konsolidavo projektą, kurį pateikėme Vyriausybei, sodiname visas aukštojo mokslo institucijas kaip autonomiškas institucijas, organizacijas ir sakome: matome problemas ir jie mato tas pačias, kalbamės, deramės“, – aiškino ministrė.

Ji priminė, kad šiuo metu dėl jungimosi kalbasi keturi universitetai: Kauno technologijos universitetas planuoja jungtis su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, Lietuvos edukologijos universitetas – su Vytauto Didžiojo universitetu.

Atsakydama į kritiką dėl prastos kovos su patyčiomis mokyklose A.Pitrėnienė teigė, kad dėl to atsakomybę turi prisiimti kiekvienas suaugusysis, ne tik mokytojai ir mokyklų vadovai.

„O ką vaikas parėjęs iš mokyklos mato? Įsijungia jis internetą ir ką jis ten mato? Ką mato per televiziją, kai vyksta debatai, ar ne patyčias? “ – klausė ministrė.

Nekalbėjo apie opozicijos nuodėmes

Metiniame pranešime prezidentė Dalia Grybauskaitė gerai iškėlė kai kurias problemas, tačiau nekalbėjo apie opozicijos nuodėmes, sako valdančiosios Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis.

„Iš vienos pusės, vertinu teigiamai ir manau, kad gerai, jog buvo sudėliotos tam tikros problemos, bet gaila, kad jos buvo sudėliotos šiek tiek vienpusiškai ir akivaizdžiai demonstruojant politines simpatijas ir antipatijas artėjančių Seimo rinkimų fone“, - BNS ketvirtadienį sakė V.Mazuronis.

Jis teigė, kad prezidentės pranešimas buvo naudingas opoziciniams konservatoriams ir liberalams, kuriems prezidentė simpatizuoja.

„Darbietis“ atkreipė dėmesį, kad pranešime buvo paminėti vadinamojo Vijūnėlės dvaro, „dramblio pirkimo“, skandalai, į kuriuos įpainioti valdantieji, tačiau šalies vadovė net neužsiminė apie įtarimus kyšio ėmimu buvusiam opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui.

V.Mazuronis sakė, kad prezidentė neišskyrė gerų valdančiųjų darbų, ypač siekiant energetinės nepriklausomybės.

„Pranešime nuskambėjo tarsi čia valdančioji koalicija ne prie ko“, - teigė Darbo partijos pirmininkas.

Jo teigimu, šalies vadovė, tiksliai ir pagrįstai iškėlė problemas dėl ekonominio vystymosi, investicijų skatinimo.

R.Valentukevičius nemano, kad prezidentė kritikavo VTEK ar jį asmeniškai

Neišgirdo kritikos etikos komisijai

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininkas Romas Valentukevičius sako prezidentės metiniame pranešime neišgirdęs kritikos sau ar komisijai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ketvirtadienį Seime skaitydama metinį pranešimą, sakė, jog apsivalymas nuo korupcijos būtų greitesnis, jei, pavyzdžiui, „Vyriausioji tarnybinės etikos komisija taptų politinės sistemos moralės sergėtoja, o ne susitepusių balintoja“.

Pasak R.Valentukevičiaus, VTEK vykdo plačią prevencinę veiklą, o tirdama skundus neturi įgaliojimų konstatuoti etikos pažeidimų.

„Aš tikrai nematau čia personalinės kritikos ar kritikos komisijos adresu. Nes komisija tikrai yra nepolitizuota, mums visiškai tas pats tie partiniai reikalai, o dabar, rinkiminiais metais, politikai sujudę, mes gauname kasdien iš įvairiausių politikų įvairiausius kreipimusis, ir mes jiems atsakome ar išaiškinam, ar patariam, tai darbas vyksta“, - BNS sakė R.Valentukevičius.

Anot jo, komisija gali nustatyti tik interesų supainiojimo atvejus, tačiau ne nusižengimus etikos normoms.

„Mes atliekame tyrimus vadovaudamiesi įstatymais, bet įstatymuose nieko nekalbama ir mes negalime svarstyti etinių pažeidimų (...). Tikrai mes neužsiimame tiktai prasižengusiųjų balinimu, bet prezidentės kritika vietoje ir aš čia matau, kad galbūt reikia pagalvoti, kad VTEK įstatyme būtų atkreiptas dėmesys į etinius pažeidimus. Dabar mes negalime šitų dalykų svarstyti vien dėl to, kad (mūsų sprendimus) apskųs administracinam teismui ir visus sprendimus mūsų panaikins, nes mes būsime išėję už įstatymo rėmų. Tai aš sutinku su prezidentės pasakymu, kad gal veiklą reikia išplėsti, jeigu etiniai pažeidimai būtų įtraukti į įstatymą kažkokiu būdu, ta problema būtų sprendžiama“, - aiškino R.Valentukevičius.

Jis pabrėžė, kad pastaruoju metu VTEK daug dirba sistemindama medikų interesų deklaracijas.

„Čia tos virtuvės niekas nežino, bet, pavyzdžiui, koks ažiotažas kilo iš medikų pasaulio, jų yra per 12 tūkst., kad tai sukontroliuotume, mes turėjome atlikti titanišką darbą - nebijau to žodžio pasakyti. Mums reikėjo gauti prieigas per „Sodrą“, per Mokesčių inspekciją, per Registrų centrą - keliose darbovietėse jie dirba, dabar analizuojame jų deklaracijas, ir tikrai, kaip mes ir planavome, visą šitą liepos mėnesį pateiksime visuomenei“, - žadėjo VTEK vadovas.