Vaikžudystė Kėdainių rajone neliko be prezidentės dėmesio. Šios savaitės spaudos konferencijoje ji pabrėžė destruktyvią tendenciją Lietuvoje, kai smurtas, savižudybės ir alkoholizmas tampa visuomenės rykšte.

Dalia Grybauskaitė pranešė inicijuosianti plataus masto kampaniją už saugią aplinką, tačiau suklupo jau ties pačiu pirmuoju savo pasiūlymu. Sukvietusi už vaiko teises atsakingų institucijų vadovus, ji pranešė apie būtinumą sukurti naują inspekcinę instituciją.

Pasiūlymas buvo aršiai sukritikuotas, nes jau dabar yra daugiau nei 20 tokių institucijų ir prezidentė persigalvojo. Tiesa, kažkada ji jau yra sakiusi, kad neklysta, todėl pareiškė, kad suklydo visi kiti, nes  neteisingai ją išgirdo – ji kalbėjusi apie funkciją, o ne apie instituciją. Lyg to būtų maža, prezidentūros interneto svetainėje buvo ištaisytas ir spaudos pranešimas – iš teksto dingo siūlymas steigti vaiko teisių apsaugos inspekciją.

Sakoma, kad geras pavyzdys užkrečia, tačiau panašu, kad užkrėsti gali ir blogas pavyzdys. Iki šiol buvo žinomas vienas politikas, galintis nuomonę pakeisti per naktį – premjeras Algirdas Butkevičius. Nepaisant to, jo reitingai auga. Panašu, kad paakinta tokios sėkmės, nuo šios savaitės taip elgtis ėmė ir prezidentė. Dar pirmadienį ji žurnalistus ir valdininkus tikino, kad būtina steigti dar vieną vaikų teisių apsaugos inspekcinę instituciją.

„Manyčiau, kad galėtų būti įsteigta institucija, kaip, pavyzdžiui, Vaikų teisių apsaugos inspekcija, kuri galėtų ir padėti savivaldai, ir teikti metodologinę pagalbą, bet tuo pačiu ir kontroliuoti“, – sakė D. Grybauskaitė.

Jei premjeras paprastai nuomonę keičia po nakties, prezidentė tai padarė po trijų dienų – metinėje spaudos konferencijoje atsižegnojo  ankščiau ištartų žodžių.

„Aš pasakiau, kad reikia naujos inspekcinės funkcijos. Niekada nesu pasakiusi, kad reikia dar vienos institucijos. Visi girdi, ką nori girdėti“, – metinėje spaudos konferencijoje sakė šalies vadovė.

To pasirodė per mažai ir dar po dienos Prezidentūra pakoregavo ir savo pirmadienio spaudos pranešimą. Jame neliko žodžio „institucija“. Panašu, kad tai įvyko neatsitiktinai. Po prezidentės pareiškimo apie naujos institucijos steigimą pasipylė kritika, kad jau ir taip vaikais rūpinasi 24-ios institucijos.

Politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad, po įvykių Kėdainiuose Prezidentūroje skubiai sušaukus susitikimą su ministre ir už vaikų teisių apsaugą atsakingais pareigūnais, nei prezidentė, nei jos patarėjai šiam susitikimui nebuvo pasirengę.

„Mano nuomone, šis atsitraukimas nuo išsakytos pozicijos parodo, kad vis dėlto visų pirma siekiama demonstruoti rūpestį ir tik po to galvojama apie tai, kaip iš tiesų išspręsti konkrečią problemą“, – teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius daktaras R. Vilpišauskas.

Politologas Vincentas Vobolevičius teigia, kad akivaizdus prezidentės nuomonės kaitaliojimas pasitarnaus politiniams oponentams.

„Kadangi artėja rinkimai, kurių kampanijos metu Grybauskaitė greičiausiai taps taikiniu, į kurį bus nukreiptos nemažos lėšos, manau, kad jos „leptelėjimai“ gali labai stipriai jai kąsti“, – tvirtina ISM universiteto Ekonomikos ir politikos programos vadovas V. Vobolevičius.

Taip dar nėra buvę, kad prezidentei neužkliūtų kuris nors ministras, tačiau šią savaitę ji nė vieno jų veiklos neįvertino neigiamai. Ji nekritikavo socialinės apsaugos ir darbo  bei švietimo ministrių. Žurnalisto klausimo dėl policininkų atsakomybės Saviečių tragedijoje ir prarasto Kalašnikovo automato,  antrosios dalies ji nudavė negirdėjusi, o krašto apsaugos ministras Juozas Olekas kategoriškai prieštaraujantis šauktinių pratęsimui po 2020 metų, pasirodo, viso labo dėsto savo nuomonę.

„Ministras išsako savo asmeninę nuomonę. [...] Koncentruotis vien į policiją tikrai nereikėtų. Šioje situacijoje ieškoti kaltų dabar nelabai produktyvu. Noriu pasidžiaugti, [...] žingsnelis po žingsnelio daromas progresas. Gal ne taip greitai ir radikaliai, kaip visi norėtume, bet nepamirškime, kad socialinė sfera yra labai brangi ir labai jautri. Švietimo ministrė dirba neseniai, klausimų ten yra tikrai daug. Daug ką lemia pinigai. Todėl nenorėčiau vertinti labai kritiškai“, – teigė prezidentė.

Toks prezidentės retorikos pasikeitimas vertinamas labai vienareikšmiškai – tai dėl reitingų ir artėjančių rinkimų. Iki tolei buvusi aštri kai kurių ministrų kritika atsigręžė prieš ją pačią, o norėdama po rinkimų turėti įtakos kabineto formavimui, ji turi išlaikyti aukštus reitingus.

„Reitingai jai suteikia tam tikro svorio, moralinės teisės reikalauti, kritikuoti. Tai, manau, neabejinga reitingams. Tos dienos ramus tonas, turbūt, rodo, kad ji permąstė savo veiklą ir iki rinkimų laikysis ramios laikysenos politinių veikėjų, dalyvių atžvilgiu“, – sako Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas.

Nepopuliarus prezidentas yra tas šuo, kuris loja ir karavanas eina, sako ISM universiteto Ekonomikos ir politikos programos vadovas Vincentas Vobolevičius.

„Populiarus prezidentas galėtų pakreipti koalicijos formavimą viena ar kita linkme. Dėl to manau, kad D. Grybauskaitės komanda tikrai atidžiai stebės, ar ši ramesnio kalbėjimo taktika naudinga reitinguose ir ne dėl tuščiagarbiškumo, bet būtent dėl reitingų svarbos, darant įtaką“, – teigia V. Vobolevičius.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis teigia, kad prezidentė puikiai supranta, jog Seime neturi paramos.

„Dauguma jai nėra palanki arba tikrai bent jau nepalaikys vienokių ar kitokių teiginių, todėl jii elgiasi korektiškai. Tai normalu“, – sako L. Bielinis.

Teisybės dėlei reikia prisiminti, kad kritikos buvo – prezidentė pakartojo, ką jau yra sakiusi, kad daug iš šios vyriausybės nesitiki. Ir, žinoma, pasidžiaugė, kad praėję metai buvo sėkmingi ir vidaus, ir užsienio politikoje. „Demokratinėje valstybėje politiko nuopelnas iš principo yra nereikšmingas, net jei tas politikas prezidentas. Tikroje demokratijoje veikia institucijos ir tik institucijos gali pakeisti situaciją. Tai yra Seimas, teisėsauga, visuomenės organizacijos. Tai institucijų tarpusavio sąveikos rezultatas“, – teigia L. Bielinis.