„Pateiktas komentaras, žinoma, kad visiškai prieštarauja tarptautinei teisei, į ką buvo referuota, ir tai visiškai neatitinka tų faktinių aplinkybių, vertinant iš teisinės pusės“, – pirmadienį Prezidentūroje žurnalistams sakė Kęstutis Budrys.

„Tam tikra prasme tai yra vienas iš žingsnių kvestionuojant visą tarptautinę struktūrą ir saugumo struktūrą, kurioje mes gyvename“, – pridūrė jis.

Patarėjas tvirtino, kad toks pareiškimas „neturėtų likti be dėmesio iš paties Pekino pusės“.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas savo ruožtu sakė, kad nepaisant vėlesnio Kinijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimo, bet kokiu atveju diplomato pasisakymas rodo tam tikrą valstybės poziciją.

Tam tikra prasme tai yra vienas iš žingsnių kvestionuojant visą tarptautinę struktūrą ir saugumo struktūrą, kurioje mes gyvename.

„Reakcija buvo – ir vieša, ir visokia kitokia reakcija išties buvo. Ambasadoriaus pasisakymas yra vis dėlto tam tikras valstybės pozicijos atstovavimas. Šiuo atveju Kinijos užsienio reikalų ministerija lyg ir paneigė ambasadoriaus pasisakymą, bet iš kitos pusės, tai rodo, koks vidinis, matyt, disputas vyksta pačioje Kinijoje dėl santykio su Rytų Europos, posovietinėmis vadinamomis valstybėmis, neatsižvelgiant į jokius tarptautinės teisės klausimus“, – teigė ministras.

Penktadienį per prancūzų naujienų kanalą LCI Kinijos ambasadorius Prancūzijoje Lu Shaye (Lu Šaje) teigė, kad buvusios Sovietų Sąjungos šalys „tarptautinėje teisėje net neturi faktinio statuso, nes nėra jokio tarptautinio susitarimo, kuris materializuotų jų suverenitetą“.

Bendrijos vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellis (Žozefas Borelis) pareiškimą pavadino nepriimtinu.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning pirmadienį pareiškė, kad šalis gerbia visų buvusių sovietinių šalių suverenios valstybės statusą.