„Šiuo metu tai yra okupantų, žudikiškos kariuomenės simbolis, kuris glorifikuoja Putino režimą. Jo neturi būti. Ir nesvarbu, ką jis kažkur, kažkam reiškia praeity“, – antradienį Žinių radijui sakė šalies vadovo patarėjas.
Jis tai sakė paklaustas, ar Seimas turėtų uždrausti Georgijaus juosteles dar prieš gegužės 9-ąją, kai rusai mini pergalės Antrajame pasauliniame kare dieną.
Anot prezidento patarėjo, šiuo simboliu minimi ne tik praeities įvykiai.
Šiuo metu tai yra okupantų, žudikiškos kariuomenės simbolis, kuris glorifikuoja Putino režimą. Jo neturi būti.
„Puikiai atsimenu 2014 metų gegužės 9-osios šventimą Antakalnio kapinėse ir kas ten buvo švenčiama. Ten buvo švenčiamas karas prieš Ukrainą, o ne Antrojo pasaulinio karo pabaigimas ar kiti dalykai“, – teigė K. Budrys.
„Lygiai taip pat kaip ir dabar, žiūrėdami į priekį, už mėnesio būsiančius įvykius, mes suprantame, kad tai bus apie tai, kas vyksta Ukrainoje, o ne apie tai, kas įvyko prieš 70 metų. Politinis vertinimas turi būti, čia ne vieta švęsti karą Ukrainoje ir ten vykstančius nusikaltimus“, – pridūrė jis.
Seime šiuo metu pateikta pasiūlymų drausti tiek juodai oranžines Georgijaus juosteles, tiek Rusijos karo Ukrainoje simbolį „Z“.
Parlamentui pritarus, už šių simbolių vaizdavimą grėstų 300–500 eurų baudos.
Rusijos propaganda taikosi į Lietuvoje esančius Ukrainos pabėgėlius
Prezidento patarėjas K. Budrys sako, kad Lietuvoje priglausti nuo karo gimtinėje bėgantys ukrainiečiai ir lietuvių parama jiems yra vienas iš „sofistikuotos“ Rusijos propagandos taikinių. Anot jo, Lietuvoje fiksuojama daug rusiškas melagienas skleidžiančių retransliuotojų.
„Yra labai daug retransliatorių tos Rusijos propagandinės žinios ir vienas iš taikinių yra visuomenių parama ukrainiečiams“, – antradienį Žinių radijui teigė vyriausiasis Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
Yra labai daug retransliatorių tos Rusijos propagandinės žinios ir vienas iš taikinių yra visuomenių parama ukrainiečiams.
Anot jo, propagandos skleidėjai mėgina apeliuoti į lietuvių jaučiamą empatiją karo pabėgėliams, siekiant ją sumenkinti.
„Niekas nesužadina Lietuvos visuomenės paramos Ukrainai ir ukrainiečiams, kaip matyti vaizdai, o ypač – asmeninės patirtys su žmonėmis bendraujant, kalbantis su tais, kurie yra pas mus, kuriuos priėmėme čia, Lietuvoje“, – kalbėjo K. Budrys.
„Atakuoti šitą aspektą – mūsų jausmus ukrainiečiams – yra vienas iš taikinių ir tai daroma tokiomis žinutėmis“, – tęsė jis.
Pasak K. Budrio, visos šios žinutės yra labai panašios, retransliuojamos panašiu būdu, o vadinamieji „botnetai“, retransliuojantys propagandines žinutes socialinėse platformose, – identifikuoti. Be to, G. Nausėdos patarėjo teigimu, su identišku reiškiniu susiduria ir kitos ukrainiečius priimančios šalys.
„Ir čia Lietuva nėra unikali ar išskirtinė valstybė – tas pats daroma Lenkijoje, Vengrijoje – tose šalyse, kur yra ukrainiečių pabėgėlių, didelis jų susitelkimas“, – sakė K. Budrys.
Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, į Lietuvą nuo karo pradžios Ukrainoje iš viso pabėgo jau 40,3 tūkst. šios šalies gyventojų. Apie 17 tūkst. jų – nepilnamečiai.
