„Kviečiame Jus, gerbiamas Prezidente, inicijuoti politinį procesą ir suburti visas parlamentines partijas atnaujinti Nacionalinį susitarimą dėl Lietuvos saugumo ir gynybos politikos. Tik tokiu būdu galėsime užtikrinti mūsų valstybės stiprumą ir atsparumą tiek šiandien, tiek ateityje, – rašoma laikinosios partijos pirmininkės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės pasirašytame kreipimesi, kurį matė BNS.

Šį raginimą opoziciniai konservatoriai išsiuntė prezidentui, reaguodami į Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą per ateinančius penkerius metus ženkliai didinti išlaidas gynybai.

Anot R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, panašų raginimą TS-LKD yra išsakę dabartiniams valdantiesiems socialdemokratams ir demokratams.

„Tačiau susidaro įspūdis, kad valdančiosios daugumos politikai stokoja politinio ryžto inicijuoti susitarimo atnaujinimą“, – teigiama kreipimesi.

Pasak konservatorių, susirūpinimą kelia ir faktas, kad koalicijos sudėtyje esanti politinė partija „Nemuno aušra“, kurios lyderis „niekina paramą Ukrainai, diskredituoja Lietuvą partnerių akyse, menkina mūsų gynybos finansavimo svarbą“, gali tapti kliūtimi įgyvendinant užsibrėžtus tikslus.

Siekiant spėti iki 2030 metų šalyje išvystyti diviziją, VGT sausį įtvirtino tikslą 2026–2030 metais krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 procentų BVP.

Kaip teigiame kreipimesi, šaliai itin svarbu pasirašyti atnaujintą susitarimą ir dėl pasaulyje vyraujančios geopolitinės įtampos ir neapibrėžtumo.

„Po gausybės nacionalinių rinkimų Vakarų šalyse gali kisti požiūris į saugumo politiką, ir atsižvelgiant į neapibrėžtą Rusijos agresijos prieš Ukrainą baigtį, Lietuva turi užtikrinti nuoseklumą ir politinį konsensusą savo saugumo politikos klausimais. Tik tokiu būdu galėsime išlaikyti nepriklausomumą ir tvirtą apsaugą nuo išorinių grėsmių“, – rašoma jame.

Partijos teigimu, siekiant užtikrinti gynybos finansavimo tvarumą ir skaidrumą, svarbu aiškiai apibrėžti, kas bus daroma už „ženkliai didėsiančias lėšas“ ir kokiais būdais bus užtikrinti papildomi finansavimo šaltiniai.

Pagal 2022 metų liepos 15 dieną devynių partijų pasirašytą susitarimą dėl gynybos ir šalies saugumo, krašto apsaugai numatyta skirti ne mažesnį kaip 2,5 proc. BVP dydžio finansavimą ir didinti jį pagal krašto apsaugos sistemos poreikius, didinti šauktinių skaičių.

Taip pat įsipareigota spartinti rezervo formavimą, pasiekti, kad aktyvus rezervas 2030 metais sudarytų iki 50 tūkst. karių, stiprinti Šaulių sąjungą, rengti piliečius rezistencijai, kaip atskirą Lietuvos kariuomenės pajėgų rūšį sukurti kibernetines pajėgas ir panašiai.

Partijų susitarimas dėl gynybos galioja iki 2030 metų.

Šių metų valstybės biudžete krašto apsaugai numatyta kiek daugiau nei 3 proc. BVP, tačiau naujosios Vyriausybės iniciatyva padidintas skolinimosi limitas atriša rankas pasiskolinus skirti papildomą finansavimą, leisiantį pasiekti 4 proc. BVP asignavimus.