„Aišku, tai gulsis ant stalo, taip pat ir su priemonėmis, kurių mums reikia, jeigu mes pratęsime (nepaprastąją padėtį – ELTA). Reikia suprasti, kad nepaprastoji padėtis yra tiesiog teisinė, politinė terpė, kuri leidžia mums tam tikras priemones įjungti, išjungti ir pan. Aš net neabejoju, kad ta diskusija bus ir, jeigu reikės, ji (nepaprastoji padėtis) bus pratęsta“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė K. Budrys.
ELTA primena, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2022 m. vasario 24 d. 13 valandos iki šių metų kovo 10 d. 24 valandos įvesta nepaprastoji padėtis.
Praėjusį ketvirtadienį tai nutarė dėl Rusijos agresijos Ukrainoje vakare į neeilinę sesiją susirinkęs Seimas. Už nutarimą, kuriuo patvirtintas Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos sprendimas paskelbti nepaprastąją padėtį, vienbalsiai balsavo 118 Seimo narių.
Mums reikia daugiau JAV pajėgų
Prezidento vyriausiasis patarėjas K. Budrys teigia, kad vis labiau didėjant įtampai regione norint užtikrinti Suvalkų koridoriaus saugumą reikia siekti „pilno spektro“ NATO pajėgų dislokavimo Baltijos šalyse.
„Žiūrint visą NATO, kaip organizaciją, geografiškai tai nėra tik kad vienas Suvalkų koridorius yra ta vieta, kur galima pažeisti ir taip pagriauti visą NATO struktūrą. Aišku, ji mums yra aktualiausia, nes tai yra Baltijos valstybių tam tikras „butelio kaklelis“. Jisai yra svarbus dėl to, kad yra įrašytas į sąrašą, perkeltine prasme, į tų vietų, per kur ateitų pastiprinimas“, – „Žinių radijui“ sakė K. Budrys.
Todėl prezidento patarėjo teigimu, siekiant užtikrinti Suvalkų koridoriaus saugumą, turi būti „visiška NATO pajėgų kontrolė karine prasme Baltijos šalyse“.
Aišku, ji mums yra aktualiausia, nes tai yra Baltijos valstybių tam tikras „butelio kaklelis“.
„Ir tam mums lengviausias kelias užtikrinti, tai yra NATO pajėgos pilnu spektru Baltijos šalyse. Tai yra visų rūšių pajėgos: sausumoje, ore, jūroje. Turėdami NATO pajėgas Baltijos šalyse tokiu būdu užtikriname Suvalkų koridoriaus saugumą“, – akcentavo K. Budrys.
„Praėjusią savaitę Šiaurės Atlanto Taryba patvirtino gynybos planų aktyvavimą, jie yra aktyvuoti, vadinasi, suteikia daugiau galimybių NATO vyriausiajam pajėgų vadui Europoje, tai yra keturių žvaigždžių JAV generolui imtis visų reikalingų planavimo priemonių, kad tai būtų užtikrinta. Aš esu įsitikinęs, kad ir šitas klausimas yra pas jį planuose ir darbotvarkėje, ir ties tuo dirbame“, – pažymėjo jis.
K. Budrys taip pat pabrėžia, kad Lietuvai dėl besikeičiančios saugumo situacijos reikia daugiau Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pajėgų. Prezidento patarėjas viliasi, kad atitinkami sprendimai dėl šio poreikio bus padaryti ir Lietuvos saugumas atrodys visiškai kitaip.
„Mums (JAV pajėgų – ELTA) reikia daugiau dabar ir jos tikrai yra planuojamos. Po to, kai ši karinė agresija bus sustabdyta mes turėsime pauzę permąstyti mūsų saugumo struktūrą. Aš esu įsitikinęs, kad tada visi šie sprendimai dar toliau, kurie turi būti, ir bus numatyti, ir jų bus daug, jie bus milžiniško masto. Mūsų saugumas atrodys visiškai kitaip ir dėl to abejonių niekas turi neturėti“, – sakė jis.
Rusijos visuomenėje – didelis išgąstis
K. Budrys sako, kad Rusijos visuomenė, priešingai nei Kremliui nusprendus okupuoti Krymą 2014 m., pastarąją savaitę prasidėjusią Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą pasitiko be nacionalizmo ir šovinizmo bangos.
„Ką mes šiandien matome, kad tas efektas, kuris buvo 2014–2015 metais, ta visa šovinizmo banga, rusiško pasididžiavimo, nacionalizmo, „Krym naš“ – jos šiuo metu nėra. Nėra to džiugesio nei tarp gyventojų, nei verslo, politikos elite, kultūros elite. Yra didelis išgąstis ir pasvarstymai, kad galbūt šį kartą taip nereikėjo daryti, kad tai nėra tinkamas kelias“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė prezidento patarėjas.
Yra didelis išgąstis ir pasvarstymai, kad galbūt šį kartą taip nereikėjo daryti, kad tai nėra tinkamas kelias.
„Čia mes matome didelį skirtumą. Buvo protestai savaitgalį. Jie vyksta nedideli beveik kiekvieną dieną“, – pridūrė K. Budrys.
Ir nors, jo teigimu, Kremliaus režimas šiuos protestus stengiasi užgniaužti pasitelkdamas jėgos struktūras, klausimus visuomenė vis tiek kelia.
„Jie gali užgniaužti bet kokį judesį gatvėje, kaip darė anksčiau ir kaip daro Lukašenka. Dabar visi pasvarstymai yra virtuvėse, kaip Sovietų sąjungos laikais: pasidalinimas (nuomonėmis – ELTA) tarp giminių, emocijų nekėlimas į socialinius tinklus. Visas šitas turi išvirsti į nepasitenkinimą politine vadovybe. Tada mes ir pamatysime didįjį efektą“, – teigė K. Budrys, pažymėdamas, kad būtent to Vladimiras Putinas ir bijo.
„Ko jis labai bijo – tai yra jo visuomenė. Jis jos bijo, nes ji gali jį išnešti iš tos pozicijos, kurioje jis dabar yra“, – sakė patarėjas.
O prielaidos didesniam visuomenės nepasitenkinimui Kremliumi ir jo sprendimais, patarėjo manymu, tik didės.
„Pas juos turėtų būti supratimas, kad čia yra tik pradžia. Kad didysis visų sankcijų efektas, kuris orientuotas į finansų sektoriaus, transporto sektoriaus, energetikos sektoriaus, į prekybą, į susisiekimą... Visa tai turės efektą artimiausiu metu, ir viskas, visa banga pasekmių kiekvienam gyventojui dar tik artėja“, – sakė K. Budrys.
Praėjusios savaitės ketvirtadienį Rusija pradėjo agresyvų ir tarptautinės bendruomenės pasmerktą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Vakarų bendruomenė, į tai reaguodama, Rusijai paskelbė labai griežtas sankcijas ir ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
