Prezidentės vyriausiasis patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė sako, jog buvusi Kainų komisijos pirmininkė nesugebėjo pasiekti, kad šilumos kainos Vilniuje mažėtų.

„Noriu pasakyti, kad šiuo metu vyksta arbitražas. Tai yra konfidencialus, komercinis ginčas, kurį iniciavo privati įmonė, pas mus žinoma kaip „Dalkia“, dėl Vilniaus šilumos ūkyje priimtų sprendimų dar prieš 5 metus. Žmonės, manau, gerai prisimena, kas yra „Dalkia“, kas yra „Icor“, kokios viso šito pasekmės. Arbitražo procesas yra uždaras ir bet koks komentavimas, viešas aptarinėjimas gali būti traktuojamas kaip proceso pažeidimas ir gali turėti tam tikras pasekmes“, - antradienį interviu Žinių radijui teigė M.Lingė.

Žmonės, manau, gerai prisimena, kas yra „Dalkia“, kas yra „Icor“, kokios viso šito pasekmės.

„Todėl nei patys komentuojame ir kitiems nuo tokių komentarų siūlytume susilaikti“, - pridūrė jis.

Jo teigimu, prezidentė siekė, kad šilumos kainos Vilniuje mažėtų, tačiau buvusi Kainų komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė, anot jo, nesugebėjo pasiekti šio tikslo.

„Bet kokios kontroliuojančios institucijos interesas yra, kad jos tarnautų viešajam interesui, žmonių labui, o ne susitapatintų su kažkokios kitos pusės interesais. Mes matome, kokios buvo peripetijos su „Icor“, su kainomis, kokios būdavo tos kainos, kam jos būdavo naudingos, žmonės puikiai prisimena tą savo sąskaitose. (...) Prezidentė susitikimuose (su D.Korsakaite - BNS) išsakydavo savo matymus, kaip užtikrinti kainų mažėjimą, pats pagrindinis tikslas, ir jeigu matome, kad rezultatų nėra, tai visokių gali minčių kilti“, - kalbėjo M.Lingė.

Naujienų portalas 15min.lt pirmadienį pranešė, jog D. Korsakaitė Vašingtono arbitražui liudijo, kad D.Grybauskaitė darė spaudimą dėl „Vilniaus energijos“ šildymo tarifų, bei kartu su premjero tarnyba darė politinį spaudimą, siekiant nacionalizuoti „Vilniaus energijos“ sutaupytas lėšas.

Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį teigė, kad D. Korsakaitė stoja ne Lietuvos pusėn, liudydama tarptautiniame arbitraže apie prezidentės darytą spaudimą dėl „Vilniaus energijos“ šildymo tarifų.

Didžiausia pasaulyje vandens tiekimo įmonė „Veolia“ teigia, kad jos investicijos nukentėjo dėl nesąžiningo Lietuvos politikų ir reguliavimo institucijų elgesio, ir Vašingtono arbitraže reikalauja 120 mln. eurų žalos atlyginimo. Lietuvos centrinės valdžios, Vilniaus savivaldybės ir teisėsaugos pareigūnai kaltina „Veolios“ atstovus neteisėtai manipuliavus energijos kainomis ir paskelbė apie 200 mln. eurų pretenziją koncernui.

2014 metų metiniame pranešime Seime D.Grybauskaitė sakė, kad „buvęs rubikoninis ikoras tapo grobuonimi, užvaldžiusiu savivaldybių komunalinį ūkį nuo atliekų surinkimo iki vandens ir šilumos tiekimo“ ir „apiplėšinėja šalies žmones ne ką mažiau nei „Gazprom“. Tuomet šalies vadove ragino savivaldybes iš savo sąlygas diktuojančių „šilumos oligarchų“ perimti šilumos ūkio kontrolę.

Buvusiems „Vilniaus energijos“ vadovams FNTT taip pat iškėlė baudžiamąją bylą. Teisėsauga teigia, kad neteisėtai manipuliuojant dujų įsigijimo kainomis „Vilniaus energijai“ ir „Litesko“ bei šilumos vartotojams padaryta beveik 3 mln. eurų žala. „Vilniaus energija“ teigia, kad teismo procesas grindžiamas klaidingais duomenimis ir prasimanymais.