„Šiandien Seimo neeilinės sesijos darbotvarkėje yra teikiami įstatymo pakeitimai, susiję su karių įgalinimu veikti efektyviau saugant valstybės sieną. Jų tikslas yra užtikrinti pagalbą civilinėms institucijoms saugant valstybės sieną. Tai yra tai, ko reikia šioje ekstremalioje situacijoje. Būtent tokiu būdu yra sprendžiamas klausimas“, – „Žinių radijui“ antradienį kalbėjo D. Kuliešius.

Prezidentūros Nacionalinio saugumo grupė vadovas atmeta ir dalies opozicijos kritiką, kad planuojamais pakeitimais kariams būtų suteikiami praktiškai tokie patys įgaliojimai, kaip ir nepaprastosios padėties atveju. Pasak jo, šie pokyčiai reikalingi tam, kad kariuomenė galėtų tinkamai tvarkytis su savo užduotimis būtent ekstremaliosios situacijos sąlygomis.

„Nesakyčiau, kad čia žingsnis nepaprastosios padėties link, tai yra tiesiog reikalingi įstatymų pakeitimai tam, kad ekstremali situacija būtų valdoma efektyviai ir būtų pasiekiami rezultatai, jog mūsų institucijos, tiek vidaus reikalų sistemos, tiek ją remianti kariuomenė galėtų tarpusavyje puikiai koordinuotis ir veikti, atlikti užduotis, reikalingas būtent pasienio zonoje, saugant pačią sieną, saugant migrantų stovyklas, sulaikant nelegalius migrantus“, – aiškino prezidento patarėjas.

Jis mano, kad šie teisiniai pakeitimai suteiks daugiau aiškumo patiems kariams, aiškiau reglamentuos kariuomenės teises bei atsakomybes.

Tai būtent teisiniai įgaliojimai, kad tiek patiems kariams būtų aišku, ką jie gali daryti, tiek teisiškai būtų apibrėžtos jų teisės, atsakomybės.

„Tai būtent teisiniai įgaliojimai, kad tiek patiems kariams būtų aišku, ką jie gali daryti, tiek teisiškai būtų apibrėžtos jų teisės, atsakomybės“, – tvirtino D. Kuliešius.

Siūlo ekstremaliosios situacijos sąlygomis kariams suteikti platesnius įgaliojimus

ELTA primena, kad ypatingos skubos tvarka antradienį Seimo posėdyje ketinama apsispręsti dėl Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtų Karinės jėgos naudojimo statuto pataisų, kuriomis siūloma ekstremaliosios situacijos atveju, siekiant sudaryti sąlygas padėti policijai, pasieniečiams ar Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams, kariams suteikti platesnius įgaliojimus.

Siūloma, kad daugiau teisių kariai įgytų esant atitinkamam krašto apsaugos ministro įsakymui, gavus Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininko motyvuotą rašytinį prašymą ir šį siūlymą suderinus su prezidentu.

Platesnius įgaliojimus būtų galima suteikti ne ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui su galimybe juos pratęsti pagal tą pačią procedūrą, ir tik tuo atveju, kai įvykio mastai sparčiai didėja, siekiama išvengti grėsmės visuomenės rimčiai ir yra būtina atkurti institucijų, kurioms padėtų kariuomenė, būtinąsias veiklos sąlygas.

Kariai tokiu atveju galėtų duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams; persekioti ir sulaikyti asmenis, nevykdančius karių privalomų nurodymų arba įtariamus padarius ar darančius nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą; laikinai apriboti galimybę patekti į tam tikrą teritoriją ar patalpą, sustabdyti joje vykdomus darbus, tam tikroje teritorijoje apriboti ar uždrausti transporto priemonių eismą; tikrinti asmenų, transporto priemonių, ginklų ir kitų daiktų dokumentus; atlikti asmens apžiūrą ir jo turimų daiktų patikrinimą; sustabdyti, tikrinti ir apžiūrėti transporto priemones, jose esančius krovinius ir daiktus, taip pat asmenis ir jų bagažą; panaudoti specialiąsias priemones.

Teikiamam projektui pasiūlymą turi opozicijos lyderis Saulius Skvernelis. Jis siūlo, kad tam, jog kariuomenė gautų platesnes teises ekstremalios situacijos sąlygomis, būtų reikalingas ne tik Vyriausybės, bet ir Seimo pritarimas. Tokį pasiūlymą ekspremjeras motyvuoja tuo, kad, pagal KAM projektą, kariuomenei būtų galima suteikti praktiškai identiškus, kaip ir nepaprastosios padėties atveju, įgaliojimus, tačiau nepaprastąją padėtį įvesti galima tik esant parlamento pritarimui.

„Remiantis siūlomu reguliavimu, krašto apsaugos ministro įsakymu, gavus Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininko motyvuotą rašytinį prašymą ir suderinus su Respublikos prezidentu, esant tik ekstremaliai situacijai ir labai neapibrėžtoms sąlygoms, Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms galės būti suteikti analogiški įgaliojimai, kurie suteikiami ir nepaprastosios padėties metu. Iš sprendimų priėmimo pašalinamas Seimas, kurio ir yra pareiga įvesti karo ir nepaprastąją padėtį, skelbti mobilizaciją ir priimti sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas“, – pasiūlymo projekte argumentus dėstė S.Skvernelis.