„Pirmiausia matome Baltijos šalių, Lenkijos, galbūt Suomijos ir kitų Šiaurės šalių prisijungimą, – Žinių radijui antradienį sakė patarėja. – Dažnai būname tiek bendraminčiai, kad galima sutarti, manau, nesunkiai dėl tokios šalių kombinacijos“.

Dalis Europos Sąjungos (ES) šalių svarsto apie alternatyvą europinėms sankcijoms baiminantis, kad Vengrija pasipriešins jų pratęsimui vasarą.

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) taip pat žada siūlyti Lietuvos įstatymuose numatyti galimybę įvesti nacionalines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai.

A. Skaisgirytė sakė, kad idealiu atveju reikėtų siekti pratęsti europines sankcijas Maskvai, kas anksčiau pavykdavo nepaisant Vengrijos abejonių.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys interviu BNS teigė, kad dėl regioninių ekonominių sankcijų būtų gerai susitarti bent su Rusija ir Baltarusija besiribojančioms regiono šalims, kad šių šalių prekės negalėtų patekti į ES sausuma ir taip išbrangtų prekybos kaštai.

BNS rašė, kad ES nuo 2022-ųjų vasario 24-osios, kai Maskva pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, yra įvedusi 16 sankcijų Rusijai paketų. Jos nukreiptos tiek prieš konkrečius asmenis, tiek prieš Kremliaus ekonomikos sektorius, įmones.