„Būtų gerai kuo greičiau tai padaryti, kad būtų galima užpildyti šitas vakuojančias pozicijas“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.

Tam, kad ambasadorių skyrimo procesas į JAV, ES ir kitas Lietuvai svarbias atstovybes užsitęsė kone pusmetį, svarsto A. Skaisgirytė, ko gero, įtakos turėjo valdžių pasikeitimas po spalį vykusių Seimo rinkimų.

„Ambasadoriai galėjo būti paskirti kur kas anksčiau. Čia, matyt, susidėjo ne viena aplinkybė. Tarp jų ir Vyriausybės kaita“, – sakė patarėja, dar kartą netiesiogiai paragindama Vyriausybę teikti ambasadorių kandidatūras.

„Nauja Vyriausybė pradėjo dirbti nuo gruodžio mėnesio – turime vasario pradžią ir pats laikas judėti su ambasadorių skyrimu“, – teigė ji.

Apie tai, kad ambasadorių paskyrimo procesą būtina spartinti, trečiadienį kalbėjo ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Aš dedu visas pastangas, kad, nepaisant visų „atšalimų“ ir „atšilimų“, mes galėtume turėti asmenis, kurie vadovaus svarbiausioms Lietuvos ambasadoms“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė G. Landsbergis.

Ambasadoriaus postas nėra premija

G. Nausėdos patarėja užsienio politikos klausimais pakomentavo ir nemažai kritikos sulaukusius prezidento argumentus, esą dėl „politinio atšalimo“ būtinybės buvę ministrai Linas Linkevičius ir Raimundas Karoblis negali būti skiriami į ambasadorių postus JAV ir Europos Sąjungoje.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

A. Skaisgirytė pažymėjo, kad ambasadorių postas nėra premija, tad, pasak jos, buvę ministrai nebūtinai turi būti skiriami į šias pareigas.

„Ambasadoriaus postas nėra nei premija, nei privilegija, kodėl buvę ministrai turėtų būti skirti ambasadoriais. Tai nebūtų teisinga ir kitų kadrinių diplomatų atžvilgiu. Yra iš ko pasirinkti ir manoma, kad ministras suras pačius geriausius – tinkamus kandidatus“, – sakė patarėja.

Ambasadoriaus postas nėra nei premija, nei privilegija, kodėl buvę ministrai turėtų būti skirti ambasadoriais.

Savo ruožtu užsienio reikalų ministras G. Landsbergis kritiškai įvertino G. Nausėdos išsakytus argumentus dėl „politinio atšalimo“.

„Aš nesu iki galo įtikintas, kas yra tas „atšalimas“ ir kaip jis turi veikti“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė G. Landsbergis.

ELTA primena, kad šiuo metu Lietuva neturi paskirtų ambasadorių JAV, Vokietijoje, ES, Turkijoje, Australijoje, UNESCO, Europos Taryboje.

Nekomentuos anoniminių šaltinių informacijos

Šalies vadovo vyriausioji patarėja A. Skaisgirytė teigia, kad prezidentas Gitanas Nausėda nekomentuos anoniminių šaltinių skleidžiamos informacijos apie galimą jo dalyvavimą skiriant Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorių. Visgi prezidento patarėja akcentuoja, kad naujasis AOTD direktorius Elegijus Paulavičius buvo paskirtas tuomečio krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio.

„Žvalgybos paskyrimai yra jautri tema Lietuvos nacionaliniam saugumui, taip pat prezidentas tikrai nekomentuos anoniminių šaltinių platinamos informacijos ar neva informacijos. Antrojo operatyvinių tarnybų direktorių, taip, pagal įstatymą skiria krašto apsaugos ministras, ir šiuo atveju naujasis direktorius buvo paskirtas būtent ministro“, – LRT radijui teigė A. Skaisgirytė.

„Reikia pasakyti, kad prezidentas prieš skiriant buvo supažindintas su kandidatūra, kandidatūra jam paliko labai gerą įspūdį, ir jis patenkintas direktoriaus darbu, kai direktorius jau buvo paskirtas. Tai iš tikrųjų nėra tema tolesniam pokalbiui“, – pridūrė ji.

LNK žinios praėjusią savaitę skelbė, kad AOTD direktoriaus skyrimo aplinkybės gali būti susijusios su tuo, kodėl buvęs ministras R. Karoblis vis dar nėra paskirtas ambasadoriumi Briuselyje arba Vašingtone.

R. Karoblis buvo paklaustas, ar gali būti, kad jo kandidatas į AOTD vadovus buvo E. Paulavičius, o prezidento – VSD vadovo Dariaus Jauniškio bendražygis Saulius Guzevičius. Tačiau buvęs ministras to nei patvirtino, nei paneigė.

ELTA primena, kad naujasis AOTD prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius E. Paulavičius buvo paskirtas rugpjūtį.