„Džiugu, kad Vyriausybė priėmė sprendimus, kuriuos be abejo, ir turėjo priimti ir apsisprendė dėl tolesnės veiklos įsigyjant vakciną, ir tas buvo padaryta“, – LRT radijui teigė S. Krėpšta, pridurdamas, kad būtent skiepai nuo koronaviruso gali tapti lemiamu veiksniu, užbaigiant kovą su pandemija.   

„Vakcina yra reikalinga – tai yra vienas iš būdų, kuris gali padaryti lūžį kovojant su pandemija ir leisti grįžti prie normalaus gyvenimo“, – sakė prezidento patarėjas.

„Prezidentas remia tokį siekį, bet, be abejo, visi pirkimai turi būti daromi efektyviai, skaidriai ir nusiperkant patį geriausią daiktą už maksimaliai priimtiną ir mažiausią kainą“, – akcentavo S. Krėpšta. Pasak jo, dėl to Vyriausybei nereikėtų skubėti organizuojant pirkimus.

„Reikia įvertinti kiekvieną pasiūlymą ir atsakingai pasirašyti sutartis ir siekti kuo mažesnės kainos“, – akcentavo jis.

Visgi tai, kad Lietuvai už vakcinas gali tekti pakloti iki 125 mln. eurų, S. Krėpšta pernelyg nesureikšmino.

Reikia įvertinti kiekvieną pasiūlymą ir atsakingai pasirašyti sutartis ir siekti kuo mažesnės kainos.

„Palyginimui galėčiau pasakyti, kad mūsų šalies metinis biudžetas (...) yra 20 milijardų. Tai 100 mln. nėra didžioji dalis biudžeto“, – sakė jis.

Trečiadienį Vyriausybė priėmė sprendimą įsigyti vakciną nuo COVID-19 viruso. Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, skaičiuojama, kad nemokamai gali tekti paskiepyti apie 70 proc. Lietuvos populiacijos.

Vyriausybės sprendimu, Lietuva su kitomis ES šalimis dalyvaus visų septynių šiuo metu dar kuriamų koronaviruso vakcinų pirkimuose.

Ministro pirmininko teigimu, maksimali suma, kurią valstybei galėtų tekti skirti vakcinai nuo COVID-19 įsigyti, būtų 125 mln. eurų. Premjeras pabrėžė, kad tai veikiau teorinė suma.

„Maksimali teorinė suma, jeigu įvyktų taip, kad visi 7 gamintojai sėkmingai pagamintų vakcinas, (...) būtų apie 125 mln. eurų. (...) Bet net ir maksimaliu atveju, jeigu reikėtų investuoti diversifikuojant rizikas, tai vienam šalies gyventojui tektų vidutiniškai ne didesnė nei 40 eurų našta. (...) Visgi tikimės, kad to maksimalaus skaičiaus nereikės“, – trečiadienį teigė premjeras.

Pasak S. Skvernelio, jei susiklostytų tokia situacija, kad būtų įsigyta vakcinų per daug, būtų pradėtos derybos su Rytų partnerystės valstybėmis dėl galimybės parduoti Lietuvos įsigytus perteklinius skiepus.

ELTA primena, kad dar prieš Vyriausybei priimant sprendimą dėl vakcinų pirkimo, S. Skvernelis siekė šį klausimą aptarti Valstybės gynimo taryboje. Tačiau tam Prezidentūra nepritarė. Tiek prezidentas, tiek jo komanda kelis kartus pakartojo, jog atsakomybę už sprendimą turi prisiimti Vyriausybė.