„Prezidentas konstatavo, kad sutampa jo ir kandidatės strateginiai ir ilgalaikiai prioritetai finansų srityje, kalbant apie socialinės nelygybės mažinimą, mokesčių politiką, BVP perskirstymo klausimus, nemažai buvo kalbama apie trumpesnio laikotarpio klausimus. Tai pandemijos suvaldymą finansų aspektu, taip pat apie kitų metų biudžetą.

Prezidentas atkreipė dėmesį, kad kandidatė, jei būtų paskirta į šį postą, turi suvokti, kokią plačią atsakomybę apima Finansų ministerijos sritis, todėl ypatingai svarbu, kokia komanda būtų kartu su ja, vadovaujant šiai ministerijai“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje po kandidatės susitikimo su prezidentu teigė A. Bubnelis.

Anot jo, prezidentui taip pat labai svarbus yra visuomenės pasitikėjimas kandidate.

Labai svarbus klausimas yra reputacija ir šiam klausimui taip pat buvo skirta nemažai dėmesio.

„Labai svarbus klausimas yra reputacija ir šiam klausimui taip pat buvo skirta nemažai dėmesio. Prezidentas atkreipė dėmesį, kad visuomenės pasitikėjimas yra itin svarbus visiems ministrams, ypatingai finansų ministrui tai yra svarbu, nes jo rankose yra daug svertų ir daug sprendimų, kurie lemia tiek visuomenės gerovę, tiek verslo gyvybingumą, todėl ši kandidatė visų pirma pati turės atsakyti į visus visuomenėje kylančius klausimus dėl jos reputacijos, o prezidentas savo vertinimą išsakys premjerei, pabaigus susitikimus su likusiais kandidatais“, – teigė A. Bubnelis.

G. Skaistė: turi įvertinti visuomenė

Po susitikimo su prezidentu kandidatė į finansų ministres Gintarė Skaistė teigė, jog visuomenė, vertindama žinių apie ją visumą, turi nuspręsti, ar ji gali eiti finansų ministrės pareigas.

„Manau, kad visuomenė vertina visumą žinių apie mane, tarp jų ir tą faktą, kuris atsitiko prieš 7 metus. Išties dėl savo klaidos labai gailiuosi, manau, kad tikrai turėjau galimybę daug apie tai pagalvoti, (...) tikrai niekada daugiau nieko panašaus nepadaryčiau. Turbūt visuomenei vertinti, ar tas reabilitacijos laikotarpis yra pakankamas, ar turiu teisę eiti tokias pareigas įvertinusi savo klaidas ir daugiau jų nebekartodama“, – kalbėjo ji.

Kalbėdama apie mokesčių sistemos stabilumą, G. Skaistė teigė, kad viena iš naujosios Vyriausybės įsipareigojimų būtų mokesčių keitimo atribojimas nuo biudžeto.

Turbūt visuomenei vertinti, ar tas reabilitacijos laikotarpis yra pakankamas, ar turiu teisę eiti tokias pareigas įvertinusi savo klaidas ir daugiau jų nebekartodama.

„Mūsų įsipareigojimas Vyriausybės programos projekte, kad mokesčiai nebebūtų kaitomi drauge su biudžetu, kad nusprendus keisti mokestinius tarifus jie įsigaliotų ne mažiau kaip po pusės metų. Tai leistų verslui planuoti, nuosekliau įgyvendinti investicijas ir prisidėtų prie ekonomikos augimo“, – teigė G. Skaistė.

Kandidatė į ministres taip pat pabrėžė, kad būtina peržiūrėti mokesčių tolygumą.

„Manau, galėtų vykti diskusija dėl mokesčių sistemos peržiūrėjimo, kalbant apie tai, kad jų apmokestinimas būtų tolygesnis ir mažiau priklausytų nuo to, kokią veiklos formą tu vykdai, kad pajamos būtų apmokestinamos vienodai“, – tikino ji.

G. Skaistė pažymėjo, kad kitų metų biudžete pasigendama „daugelio įstatymais jau numatytų dalykų“.

„Tarkime, prezidento pasiūlytam papildomam pensijų indeksavimui reikia 67 mln. eurų, išankstinių pensijų perskaičiavimui reikia apie 10 mln. eurų, įtraukiajam švietimui – 28 mln. eurų. Matome, kad tų dalykų, kurie numatyti įstatymais, bet nepadengti biudžete, yra labai nemažai“, – pabrėžė ji.

Anot jos, nerimą kelia ir tai, kad biudžete nėra numatyta jokių su COVID-19 pandemija susijusių lėšų.

„Taip pat kelia nerimą, kad viskas, kas susiję su COVID-19, yra numatyta iš skolintų lėšų, ir biudžete tam lėšų iš viso nėra numatyta. Tuo tarpu planuojamo 5 proc. biudžeto deficito, akivaizdu, pasiekti tikrai nepavyks. Jau šiandien matome, kad išlaidos, tiesiogiai susijusios su COVID-19 (...), sieks apie 880 mln. eurų ateinančiais metais. Akivaizdu, kad skylė biudžete yra pakankamai didelė, todėl džiaugiamės, kad tos galimybės skolintis yra pakankamai palankios“, – teigė ji.

G. Skaistė pažymėjo, kad, jos manymu, biudžeto deficitas kitąmet galėtų siekti 6,5 proc.

„Tikslių paskaičiavimų nėra, tačiau Valstybės kontrolė prognozuoja, kad biudžeto deficitas bus ne 5 proc. o 5,7 proc. Diskutuojant su Lietuvos banku, jie įvardina skaičius nuo 6 iki 7 proc. Mano asmenine nuomone, labai tikėtina, kad biudžeto deficitas bus apie 6,5 proc.“, – sakė ji.