„Jei turi kišenėje „žolės“ ar švirkšte likusį gramą narkotinės medžiagos, - Lietuvoje iš karto baudžiamoji atsakomybė. Tokia tvarka galioja nuo 2017 m. sausio. Anksčiau teismas dar galėjo rinktis - taikyti arba administracinę, arba baudžiamąją atsakomybę, o dabar likusi tik baudžiamoji“, - Eltai sakė trečiadienį Seime apskritojo stalo diskusijoje „Alternatyvos bausmėms - subalansuotos politikos atsakas“ dalyvavusi teisininkė, koalicijos „Galiu gyventi“ atstovė Laura Bliujienė.

Koalicijai vadovaujanti Jurgita Poškevičiūtė didžiausia problema įvardijo bausmių neveiksmingumą.

„Visi moksliniai tyrimai rodo tą patį - vienintelė reali pagalba priklausomiems žmonėms tvarkytis su liga - problemos sprendimas, gydymas. Tačiau mes priklausomus žmones baudžiam kišdami į kalėjimus. Tai be proto daug kainuoja ir neatneša realios naudos. Pagalbos prieinamumas - labai ribotas. Tai klausimas, kurį reikia lygiagrečiai spręsti, tačiau mums kartojama, neva pirmiau sukurkime tobulą pagalbos sistemą, o paskui galvokime - bausti ar nebausti. Viską reikia daryti tuo pat metu, nes dabar jaunas žmogus, kartą kitą paeksperimentavęs ir sučiuptas su narkotikais, gauna teistumą iki gyvenimo pabaigos, o jeigu patenka į kalėjimą, nelaisvėje susiduria su tokia baisia subkultūra, kad nebuvęs „kriminaliniu elementu“ labai greitai gali juo tapti“, - sakė J. Poškevičiūtė.

Visi moksliniai tyrimai rodo tą patį - vienintelė reali pagalba priklausomiems žmonėms tvarkytis su liga - problemos sprendimas, gydymas. Tačiau mes priklausomus žmones baudžiam kišdami į kalėjimus.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė Inga Juozapavičienė akcentavo, kad konvencijos nenustato reikalavimo teisti ir bausti už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, tad turime formuoti savo politiką, kuri būtų nukreipta į žmogų ir pagalbą jam.

„Pasaulis labai daug metų kariavo prieš narkotikus, tačiau paaiškėjo, kad kariavo su žmonėmis, o kare, kaip visi žinome, neapsieinama be aukų“, - konstatavo I. Juozapavičienė.

Departamento vadovei akivaizdus ryšys tarp neigiamų vaikystės patirčių, skurdo ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo. „Socialinė atskirtis taip pat daro įtaką alkoholio ar narkotikų vartojimui, tad kyla klausimas, ar tai nėra dviguba bausmė, kai vieną kartą žmogus baudžiamas už tai, kad gimė nepalankioje aplinkoje, antrą kartą - kad yra priklausomas“, - kalbėjo diskusiją vedusi I. Juozapavičienė.

Amerikiečiai paskaičiavo, kad asmuo, esantis įkalinimo įstaigoje, kainuoja dvigubai daugiau nei patenkantis į pagalbos sistemą. „Kai sakome, kad nėra lėšų kokybiškai pagalbos priklausomiems asmenims sistemai, galime klausti - gal ne tuo keliu einame, nekalbant apie žmogų, jo orumą, jo teises“, - klausė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė.

Teisės instituto Teisinės sistemos tyrimo skyriaus tyrėjas Mindaugas Lankauskas apskritojo stalo dalyvius supažindino, kaip su psichoaktyvių medžiagų vartotojais elgiamasi kitose šalyse.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pasiūlė nebausti baudžiamosiomis priemonėmis vartotojų, tačiau šalys elgiasi labai skirtingai. Pvz., Skandinavijoje - nulinė tolerancija psichoaktyvioms medžiagoms. Nyderlanduose, Kroatijoje, Čekijoje, Portugalijoje, Šveicarijoje, Estijoje dekriminalizuotas narkotikų disponavimas savo reikmėms.

„Estijoje narkotinių medžiagų įsigijimas ir laikymas asmeninėms reikmėms dekriminalizuotas nuo 2002 metų, taikoma administracinė atsakomybė. Kas yra „asmeninės reikmės“, sprendžia teismai, nusistovėjusi praktika, kad tai neviršytų dešimties vidutinių vienkartinių dozių, bet kiekvienu atveju sprendžiama individualiai“, - pavyzdį pateikė M. Lankauskas, pridurdamas, kad Estijoje yra galimybė netaikyti baudžiamosios atsakomybės, jei asmuo priklausomas ir sutinka gydytis.

„Narkotikų vartojimo mastui daugiau įtakos turi ne teisinė kontrolė, o kultūra, socialinė politika bei socialinis kontekstas. Tiesa, narkotikų kontrolės priemonės turi daug reikšmės probleminių vartotojų atžvilgiu“, - atkreipė dėmesį teisės sociologas.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė Audronė Astrauskienė nusikaltimą prilygina žmogiško santykio nutraukimui. „Bausmė už nusikaltimą atimant laisvę visuomenėje siejama su atpildu, tačiau dažnai pamirštama, kiek tai kainuoja mums visiems, nekalbant apie tai, kad laisvės atėmimo vieta nėra tinkamiausia pasitaisyti. Vien 2016 m. Lietuvoje į laisvės atėmimo vietas atėjo 2800 asmenų, didelė dalis jų - padarę pakartotinus nusikaltimus, tad būtina ieškoti galimybių nutraukti ydingą ratą“, - sakė SAM atstovė.

A. Astrauskienė vardijo strateginius dokumentus, kuriuose pabrėžiama, kad geriau žmogų gydyti, suteikti jam pagalbą, bet ne kalinti. „Pradeda veikti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programos, užtikrinamos paslaugos žmonėms, kurie vietoje baudos pasirenka galimybę gydytis. Sveikatos apsaugos ministerija pasisako už tokias priemones vietoje įkalinimo“, - sakė SAM Visuomenės sveikatos departamento direktoriaus pavaduotoja.